Andrėjis Dyrikis
| Andrėjis Dyrikis latv. Andrejs Dīriķis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1853 m. vasario 2 d. Lauduona, Rusijos imperija |
| Mirė | 1888 m. sausio 8 d. (34 metai) Batumis, Rusijos imperija |
| Veikla | latvių visuomenės veikėjas, kalbininkas, publicistas ir vertėjas |
Andrėjis Dyrikis (latv. Andrejs Dīriķis, 1853 m. vasario 2 d. Lauduona, dab. Maduonos savivaldybė – 1888 m. sausio 8 d. Batumis) – latvių visuomenės veikėjas, kalbininkas, publicistas ir vertėjas.
Biografija redaguoti
1870–1877 m. ir nuo 1882 m. dirbo administracinį darbą Latvijoje, 1877–1881 m. – Bulgarijoje. Lankėsi Vilniuje, Kaune, Trakuose. Mokėjo lietuvių kalbą. Bendradarbiavo laikraščiuose „Baltijas vēstnesis“, „Balss“, lietuvių žurnale „Aušra“. Bendravo su A. Juška, J. Šliūpu, kitais lietuvių kultūros ir tautinio sąjūdžio veikėjais. Tęsė jaunalatvių tradicijas, propagavo lietuvių ir latvių kultūrinį bei ekonominį bendravimą. Parašė informacinių straipsnių apie lietuvių ir latvių kalbas, lietuvių kultūros draugijas, rašytojus (K. Donelaitį, A. Baranauską), lietuvių liaudies dainas, kelionių apybraižų. 1872 m. parašė lietuvių – latvių kalbų žodyną, 1875 m. – lietuvių kalbos gramatiką (neišleista, rankraščiai neišliko). Į latvių kalbą išvertė A. Puškino, N. Gogolio kūrinių.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Silvestras Gaižiūnas, Algirdas Sabaliauskas. Andrėjis Dyrikis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 803 psl.