Anatolijus Serdiukovas

Anatolijus Serdiukovas
2018
Gimė 1962 m. sausio 8 d. (62 metai)
stanica Cholmskaja
Tautybė rusas
Veikla Rusijos ekonomistas, politikas
Pareigos buvęs Rusijos gynybos ministras
Alma mater Leningrado tarybinės prekybos institutas
Vikiteka Anatolijus Serdiukovas
Parašas

Anatolijus Serdiukovas (rus. Анато́лий Эдуа́рдович Сердюко́в, g. 1962 m. sausio 8 d. Krasnodaro krašto stanicoje Cholmskaja) – rusų ekonomistas, politikas, buvęs Rusijos Gynybos ministras (20072012 m.).

Biografija redaguoti

1984 m. baigęs Leningrado tarybinės prekybos institutą, dirbo baldų parduotuvėse,19952000 m. buvo AB „Mebel-Market“ generalinis direktorius.

2000 m. vedęs V.Zubkovo (tuomet-Rusijos iždo ir mokesčių ministerijos Sankt Peterburgo valdybos viršininko) dukrą sparčiai kilo karjeros laiptais valstybės tarnyboje: pradėjęs darbą rajoninėje mokesčių inspekcijoje, 2001 m. lapkričio mėn. paskirtas vadovauti Iždo ir mokesčių ministerijos Sankt Peterburgo valdybai, 2004 m. vasario mėn. – Maskvos valdybai. 2004 m. kovo mėn. paskirtas Rusijos iždo ir mokesčių ministro pavaduotoju, liepos mėn. – Rusijos mokesčių inspekcijos vadovu. Tais pačiais metais apsigynė ekonomikos mokslų kandidato, o 2006 m. – daktaro disertaciją.

2007 m. vasario 15 d. paskirtas Rusijos Federacijos gynybos ministru. Tokį netikėtą paskyrimą prezidentas Vladimiras Putinas pateisino, kad reformuojant ir papildomai finansuojant karines pajėgas, reikalingas žmogus, turintis patirties ekonomikos ir finansų sferoje.

Kardinaliai reformuoti karines pajėgas Rusiją pastūmėjo karinis konfliktas Pietų Osetijoje 2008 m. rugpjūčio mėn., apnuoginęs Rusijos kariuomenės valdymo, ryšių sistemos bei ginkluotės problemas.

Pagrindiniai A.Serdiukovo darbai ministro poste buvo:

  • kariuomenės administracinė reforma (vietoje šešių karinių apygardų įkurtos keturios operatyvinės-strateginės vadovybės, kurioms vietose pavaldžios visos kariuomenės rūšys
  • centrinio valdymo aparato vaidmens ir darbuotojų bei karininkų skaičiaus mažinimas,
  • karininkų rengimo sistemos reforma, stambinant ir transformuojant 65 karo akademijas į 10 universitetų, karinių mokymo ir mokslo centrų, mokančių pagal visų lygių ir profilių programas, sukūrimas
  • karinio rezervo ir rezervistų rengimo sistemos reforma
  • sausumos kariuomenės valdymas brigadų pagrindu, atsisakant divizijų ir pulkų grandies
  • Karinių oro pajėgų ir priešlėktuvinės gynybos reorganizacija, atsisakant armijų, korpusų, divizijų ir aviacinių pulkų, pereinant į kosminių-aviacijos bazių bei brigadų sistemą
  • karinio aprūpinimo ir aptarnavimo sistemos perdavimas civilinėms organizacijoms
  • šauktinių tarnybos humanizavimas (mobiliųjų telefonų legalizavimas, perėjimas prie 5-kių dienų darbo savaitės, bendradarbiavimo su visuomene stiprinimas)
  • perginklavimo programos sukūrimas (naujausios technikos ir ginkluotės, t. t. ir užsienietiškos, įsigijimas), tam 20112020 m. skiriant apie 613 mlrd $.

2011 m. buvo pradėta naudoti naujo pavyzdžio karinė uniforma, kurios pavyzdžius sukūrė garsūs dizaineriai Valentinas Judaškinas ir Igoris Čiapurinas. Atsisakyta tradicinių Rusijoje aulinių batų ir autų, kitaip pradėta dažyti maskuojančioji uniforma.

Dirbdamas ministru A.Serdiukovas pakeitė apie 70 % ministerijos, Generalinio štabo ir visų kariuomenės rūšių vadovų. Buvo priimami jaunesni darbuotojai, dalį pareigų užėmė civiliai.

2007 m. rugsėjo mėn. Rusijos ministru pirmininko pareigas užėmė A.Serdiukovo uošvis V.Zubkovas. Dėl giminystės ryšių A.Serdiukovas pateikė atsistatydinimo prašymą, tačiau vėl buvo paskirtas į tas pačias pareigas uošvio vadovaujamoje vyriausybėje.

Pertvarkymų sparta ir radikalumas nuolat kėlė pasipiktinimą spaudoje, tarp ekspertų ir kariškių. A.Serdiukovas buvo kaltinamas perdėtu menedžerizmu, karinių pajėgų komercializavimu, nepagarba karininkų korpusui. Kritikos susilaukė ir naujoji uniforma, armijos mažinimas, praporščikų ir mičmanų korpuso panaikinimas, valstybės turto masinis išpardavimas, užsienio gamybos karinės technikos užpirkimas. Dėl buvusio darbo baldų prekybos srityje, spaudoje A.Serdiukovas buvo vadinamas „baldininku“, „feldmebeliu“, „Taburetkinu“.

2012 m. spalio mėn. Rusijos spaudoje pasirodė keletas straipsnių apie korupciją aukščiausiuose Gynybos ministerijos sluoksniuose. Lapkričio 6 d. V.Putinas atleido A.Serdiukovą iš pareigų.[1]

A.Serdiukovas buvo antrasis civilis Gynybos ministras Rusijos istorijoje, dirbo keturiose vyriausybėse.

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. [1] (Lentapedia.ru inf.)
Politinis postas
Prieš tai:
Sergejus Ivanovas
Rusijos Federacijos gynybos ministras
 

2007 - 2012 m.
Po to:
Sergejus Šoigu