Ambrozija graikų mitologijoje - dievų maistas, suteikiantis nemirtingumą ir amžiną jaunystę[1]. Tapatinamas su nektaru, nors Iliadoje dievai geria nektarą[2], o ambrozija - dievų aliejus (ambrozijos aliejus)[3], kartais įvardijama kaip dieviškų žirgų ėdalas[4]. Minima, kad Dzeusui ambroziją atnešantys balandžiai[5]. Tačiau kai Homeras naudoja abu žodžius nektarą ir ambroziją, nektaras reiškia gėrimą, o ambrozija bendresnę sąvoką. Homeras mini, kad Afroditė naudoja ambrozijos aliejų kaip kvepalus, kurie „dieviškai saldūs ir saikingai aromatingi“.

Kai kurių autorių teigimu šį pavadinimą galima išvesti iš semitų MBR (gintaras), o gintarui Rytų tautose buvo priskiriamos stebuklingos galios. Indų mitologijoje taip pat žinomas dievų gėrimas amrita. Kai kurie šiuolaikiniai tyrinėtojai mano, kad ambrozija galėjo būti haliucinogeninis grybas – musmirė.

Mituose redaguoti

  • Minima, kad Tetidė maudo Achilą ambrozijoje, palikdama tik kulną nesuteptą ir pažeidžiamą.
  • Apolonas nuplauna juodą kraują nuo Sarpedono kūno ir šį ištepa ambrozija, kad jis būtų išsaugotas ir galėtų būti nugabentas į Likiją kaip kad Sarpedonas norėjo[6]. Analogiškai ambroziją naudoja ir Tetidė ištepdama Patroklo kūną abrozija, siekdama ji kuo ilgiau išsaugoti.
  • Odisėjoje minima, kad Kalipso apklojo stalą ambrozija, kurios parūpino Hermis, bei rožių raudonumo nektaru.
  • Kirkė mini Odisėjui, kad Dzeusui ambroziją atnešantys balandžiai[7]
  • Viena iš Tantalo niekšybių, kad pavogęs nektaro ir ambrozijos, kuriais vaišino savo svečius (pan. kaip kad Promėtėjas pavogęs ugnį).

Nimfa redaguoti

Ambrozija – viena iš nimfų hajadžių Atlanto ir Plejonės dukterų. Ji Didonėje maitinusi Dionisą, vėliau minima kaip nimfa, dalyvaujanti Dioniso svitoje[8]

Literatūra

  1. Homeras Ildia V 340
  2. Homeras. Iliada XVI 584
  3. Homeras. Iiada XVI 670
  4. Homeras. Iliada V 369
  5. Homeras. Odisėja XII 63
  6. Homeras. Iliada XV
  7. Homeras. Odisėja XII 63
  8. Higinas. Fabula 182, 192