Altarista
Altarista (lot. altarista altoristas) – kunigas, neturintis pareigos eiti nuolatinės įprastos tarnystės kaip nuolatiniai patarnavimai tikintiesiems (krikštijimas, laidojimas), Šv. Mišių aukojimas, klebono pareigų ėjimas ir kt.
Altarista paprastai yra garbaus amžiaus kunigas, dažniausiai dėl savo fizinės sveikatos negalintis eiti savo pareigų; tai kunigas, esantis „pensijoje“. Jo namai, prižiūrimas ūkis vadinami altarija.
Vardas „altarista“ žinomas nuo XV a.[1] Šios pareigos įsteigtos popiežiaus Siksto IV pontifikato metu (1471–1484).[2]
Išnašos redaguoti
- ↑ Altarista. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 173 psl.
- ↑ Altaristas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001