Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

56°01′49″š. pl. 22°02′46″r. ilg. / 56.030324°š. pl. 22.045994°r. ilg. / 56.030324; 22.045994

Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Vyskupija	Telšių
Dekanatas	Plungės
Savivaldybė	Plungės rajonas
Gyvenvietė	Alsėdžiai
Adresas	Bažnyčios g. 2
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1793 m.
Stilius	liaudiškų formų

Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Alsėdžių miestelyje, Sruojos slėnio kairiajame krante. Bažnyčia su varpine, šventoriaus koplyčia ir tvora su vartais priklauso architektūriniam kompleksui (unik. kodas 28084).^[1]

Parapijoje yra Alsėdžių kapinių koplyčia, Alsėdžių bažnyčios šventoriaus koplyčia.

Istorija redaguoti

Alsėdžiai 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams, nuo 1465 m. – jų nuolatinė rezidencija. Apie 1465 m. pastatytas vyskupo dvaras. 1842 m. vyskupo žemės suvalstybintos. Nuo 1850 m. vyskupai Alsėdžiuose negyveno, dvaro rūmus valdžia perėmė 1857 m. Pirmosios bažnyčios (iki 1475 ir 1648 m.) buvo pastatytos Alkos kalno papėdėje. Vyskupui paprašius, Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras bažnyčiai skyrė 50 valakų žemės ir 2 ežerus.

1765 m. įsteigta parapinė mokykla (atkurta 1810 m.). 1789 ir 1813 m. įkurtos altarijos. Nukasus dalį Alkos kalno, 1793 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Senosios vietoje pastatyta koplyčia. 1797 m. skirta žemės kapinėms.

1907–1908 m. atnaujinti bažnyčios altoriai. 1911–1915 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Alsėdžiuose 1942–1949 m. klebonavęs Juozapas Butkus (1903–1985) Sovietų režimo suimtas ir ištremtas.

Šventoriuje palaidotas vyskupijos valdytojas kunigas Jonas Krizostomas Gintila (1788–1857), bibliofilas bei ilgametis Alsėdžių klebonas Vaclovas Stirbys (1912–1982), (1950–1956 m. buvo ištremtas).

Parapijos klebonai redaguoti

1925–1928 m. – Kazimieras Genys
1942–1949 m. – Juozapas Butkus
1950 - 1952 m. Tadas Poška
1952 - 1955 m. Jonas Kusas
1955 - 1956 m. J. S. Stasiulis
1956 - 1974 m. Antanas Jakaitis
1974 - 1977 m. Brunonas Bagužas
1977 – 1982 m. – Vaclovas Stirbys
1983 - 1986 m. Jonas Pakalniškis
1987 - 2001 m. Vladas Juškys
2001 m. Ramūnas Gerdauskas
2001 - 2009 m. Gediminas Norvilas
2009 - 2016 m. Edgaras Petkevičius

Architektūra redaguoti

Bažnyčia stačiakampio plano, su trisiene apside, 2 bokšteliais. Vidus 3 navų. Yra 8 barokiniai mediniai altoriai. Šventoriaus tvora mūrinė, su stulpiniais vartais. Prie bažnyčios, rytinėje šventoriaus pusėje, stovi medinė varpinė, taip pat du koplytstulpiai, du akmeniniai kryžiai, keli antkapiniai paminklai (vyskupijos valdytojo, kunigo Jono Krizostomo Gintilos (1788-1857), klebono Vaclovo Stirbio (1912-1982)).