Aloisas Alcheimeris
Gimė 1864 m. birželio 14 d.
Marktbraitas, Bavarija
Mirė 1915 m. gruodžio 19 d. (51 metai)
Vroclavas, tada Prūsijos karalystė
Veikla psichiatras neuropatologas
Sritis demencijos tyrimai
Alma mater Berlyno universitetas
Parašas

Aloisas Alcheimeris (Alois Alzheimer, 1864 m. birželio 14 d. – 1915 m. gruodžio 19 d.) – Vokietijos medikas, psichiatras neuropatologas. Žinomas dėl savo veiklos nagrinėjant ankstyvąją demencijos formą. Be to, jo pomėgiai buvo gamtos istorija ir botanika.

Mokslinė veikla redaguoti

A. Alcheimeris pradėjo savo medicinos mokslus Berlyne ir mokėsi Viurcburgo ir Tiubingeno universitetuose. F. Nislis ir Alcheimeris kartu atliko išsamų nervų sistemos patologijos tyrimą, ypač domėjosi smegenų žievės anatomija. 1902 m. Emilis Krepelinas pakvietė A. Alcheimerį dirbti su juo Heidelbergo universitetinės psichiatrijos klinikoje. 1903 m. abu persikėlė dirbti į universiteto psichiatrijos kliniką Miunchene. Būtent tais metais A. Alzheimeris apibūdino Alcheimerio ligą. Jis taip pat aprašė aterosklerozės smegenų pokyčius, nervų ląstelių praradimą korpuso juostoje sergant Hantingtono liga ir smegenų pokyčius sergant epilepsija.

1906 m. A. Alcheimeris pateikė preliminarią savo histologinių tyrimų išvadą Tiubingene apie 51 metų amžiaus moterį, kuri sirgo ankstyvosios demencijos forma ir mirė per ketverius metus nuo ligos atsiradimo.

Jis paskelbė savo išvadas 1907 m., pranešdamas apie smegenų pažeidimus. Vėlesniais savo karjeros metais A. Alcheimeris sutelkė dėmesį į glialinių ląstelių pokyčius. Jo žinomiausi darbai buvo apie „Westphal-Strümpell“ smegenų pseudosklerozę, dabar žinomą kaip Vilsono liga. A. Alcheimeris mirė sulaukęs 51 metų nuo širdies nepakankamumo po endokardito.[1]

Šaltiniai redaguoti