Alnaštyno apskritis

Alnaštyno apskritis (vok. Landkreis Allenstein) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Alnaštynas.

Alnaštyno apskritis Landkreis Allenstein
← 1818 – 1945 →
Apskritis Alnaštyno apygardoje po 1905 m.
Administracinis centras	Alnaštynas
1818-1920	Karaliaučiaus apygarda
1920-1945	Alnaštyno apygarda
Gyventojų	77 612 (1890), 57 919 (1910), 57 077 (1939)

Geografija

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Alnaštyno apskritis apėmė pietvakarinę Varmės dalį, ribojosi su Braunsbergo, Heilsbergo ir Rešliaus apskritimis. Didžiausią dalį gyventojų (92,3%) sudarė katalikai. 1890 m. 53% gyventojų buvo lenkai; 1900 m. jų dalis sumažėjo iki 47%. 63,7% gyventojų pagrindinis užsiėmimas buvo žemdirbystė.

Istorija

1817 m. sujungus Alnaštyno ir Vartenburgo valsčius bei dekanatus įkurta Alnaštyno apskritis. Nuo 1905 m. ji priklausė Karaliaučiaus ir Gumbinės apygardų pietinių apskričių pagrindu įkurtai Alnaštyno apygardai.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m.	1900 m.	1910 m.	1925 m.	1933 m.	1939 m.
77 612	82 486	57 919	55 808	57 003	57 077
Demografinės raidos histograma

Landratai

• 1818: von Pastau
• 1824: von Knoblauch
• 1831: Surkow
• 1832: von Tucholka
• 1841: von Lavergne-Pequehen
• 1841: Martens
• 1861: Otto Gisevius
• 1872: Ernst von den Brincken
• 1878: Kleemann
• 1899: Felix Krahmer
• 1907: Walter Pauly
• 1915: von Stubenrauch
• 1915: von Baumbach
• 1917: Friedrich Otto Dilthey
• 1919: Georg Graf von Brühl
• 1935: Dr. Geßner
• 1938: Franke
• 1939: Heinrich von Bünau

Nuorodos

• Kraštiečių tinklalapis
• Alnaštyno apskritis GenWiki