Almatos sritis (kaz. Алматы облысы) – administracinis vienetas Kazachijos pietryčiuose. Įkurta 1932 m. kovo 10 d., 1997 m. sujungta su Taldykorgano sritimi. Rytuose ribojasi su Kinija, pietuose – su Kirgizija. Centras – Konajevas.

Almatos sritis
kaz. Алматы облысы
Almatos srities vėliava Almatos srities herbas
Valstybė Kazachstano vėliava Kazachstanas
Administracinis centras Konajevas
Rajonų skaičius 17
Gyventojų (2022) 1 497 025[1]
Plotas 105 411 km²
Tankumas (2022) 14 žm./km²
Vikiteka Almatos sritisVikiteka

2022 m. atskirta Žetysu sritis.

Geografija redaguoti

 
Čaryno kanjonas
 
Kazachstano sritys

Srities šiaurėje yra Saryjesik Atyrau, Taukumo smėlėtosios lygumos, Šiaurės vakaruose – Ilio delta, pietuose ir pietvakariuose – Užilės Alatau (didžiausias aukštis 4973 m), Ketmenio, Kungei Alatau, Terskei Alatau kalnagūbriai.

Lygumose smėlynai, druskožemiai, auga saksaūlų giraitės, priekalniuose kaštoniniai dirvožemiai, stepių augalija, aukščiau -juodžemiai, lapuočių miškai, nuo 1500 m – subalpinės ir alpinės pievos.

Didžiausia upė Ilis, lygumose gausu sausvagių. Šiaurės vakaruose yra Balkašo ežero, rytuose – Kapčiagajaus tvenkinys.

Klimatas redaguoti

Klimatas žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra lygumose nuo -10 iki -14, priekalniuose nuo -5 iki -6 °C, liepos atitinkamai 24 ir 18-20 °C. Lygumose iškrinta 125–300 mm, priekalniuose ir kalnuose 500–1000 mm kritulių per metus.

Gyvūnija redaguoti

Veisiasi džeiranai, saigos, rudieji lokiai, irbiai, archarai, maralai, lūšys.

Naudingosios iškasenos redaguoti

Kasama klintis, kvarcinis smėlis, gipsas, rusvoji anglis ir akmens anglis, polimetalų rūdos.

Miestai redaguoti

Pramonė redaguoti

Yra Almatos hidroelektrinė ir Kapčiagajaus hidroelektrinė. Išvystyta spalvotoji metalurgija, mašinų gamyba, siuvimo, veltinių vėlimo, gelumbės, galanterijos, tekstilės, statybinių medžiagų, stiklo, porceliano, maisto pramonė, metalo apdirbimas. Dujotiekis: Almata-Buchara. Laivuojamas Balkašas ir Ilis.

Žemės ūkio naudmenų – 16,4 mln. ha, iš jų 14,9 mln. ha užima pievos ir ganyklos, 1,5 – ariamoji žemė (1998 m.). Auginami javai, daržovės, tabakas, cukriniai runkeliai. Išplėtota sodininkystė ir vynuogininkystė. Veisiami galvijai, avys, ožkos, arkliai, kupranugariai, kiaulės, naminiai paukščiai.[2]

Demografija redaguoti

Gyvena daugiausia kazachai (59,4 %), rusai (21,8 %), uigūrai (9,0 %). Miesto gyventojų 29,8 % (1999 m.) Gyventojų vidutinis tankumas 7,3 žm./km².

Turizmas redaguoti

Kalnuose netoli Almatos yra kurortų, poilsio namų, sanatorijų. 195 km į rytus nuo Almatos, prie sienos su Kinija yra Čaryno nacionalinis parkas, kuriame driekiasi gilus Čaryno kanjonas.

Šaltiniai redaguoti

  1. KAZAKHSTAN, citypopulation.de
  2. Almatos sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001

Nuorodos redaguoti

Kazachstano sritys  
Akmolos sritis | Aktobės sritis | Almata | Almatos sritis | Astana | Atyrau sritis | Karagandos sritis | Kyzylordos sritis | Kustanajaus sritis | Mangystau sritis | Pavlodaro sritis | Pietų Kazachstano sritis | Rytų Kazachstano sritis | Šiaurės Kazachstano sritis | Vakarų Kazachstano sritis | Žambylo sritis