Alfred Naujocks (Alfredas Naujokas, dar Alfred Helmut Naujocks, dar žinomas kaip Hansas Miuleris, vok. Hans Müller, Alfredas Bonsenas, vok. Alfred Bonsen, Rudolfas Miobertas, vok. Rudolf Möbert, 1911 m. rugsėjo 20 d. Kylyje1966 m. balandžio 4 d. Hamburge) – SS karininkas, vadovavęs Glivicių operacijai, tapusiai vienu iš Vokietijos-Lenkijos karo ir II pasaulinio karo pretekstų. Lietuvių kilmės.[1]

Alfred Naujocks

Biografija redaguoti

Į SS įstojo 1931 m., SD (Sicherheitsdienst) narys nuo SD įkūrimo 1934 m. iki 1941 m. sausio mėn., SS kariuomenės narys nuo 1941 m. sausio mėn. iki 1942 m. vidurio.

1939 m. rugpjūčio 31 d. jis, tuo metu šturmbanfiureris (SS majoras), vadovavo Vokietijos pasienio Gleiwitz radijo stoties puolimui, kurį atliko lenkų uniformomis perrengti žmonės. Lenkams priskirtas užpuolimas tapo vienu pretekstų, leidusių Vokietijai pateisinti Lenkijos puolimą.

1939 m. lapkričio mėn. dalyvavo Venlo incidente, kuomet vokiečiai Nyderlandų teritorijoje paėmė į nelaisvę du Didžiosios Britanijos žvalgybos karininkus ir nušovė vieną Nyderlandų karininką, veikusius prieš Vokietiją (vadinamasis „Venlo incidentas“).

1941 m. atleistas iš SD, nes užginčijo Reinhardo Heidricho (Reinhard Heydrich) įsakymą. Jo karininko laipsnis buvo sumažintas, ir jis atsidūrė SS daliniuose Rytų fronte. Nuo 1942 m. (dėl sveikatos problemų) perkeltas į Vakarų Europą, kariuomenės daliniuose Belgijoje iki 1944 m. rugsėjo mėn. tarnavo kaip ekonominis administratorius. Jo veikla, spėjama, susijusi su kelių Belgijos Pasipriešinimo narių mirtimis.

Gavęs oberšturmfiurerio (SS vyresniojo leitenanto) laipsnį dalyvavo diversijose ir teroristinėse operacijose prieš danus (1943 m. gruodis – 1944 m. ruduo).

1944 m. spalio 19 d. pasidavė sąjungininkams, kurie jį sulaikė kaip galimą karo nusikaltėlį.

Po karo redaguoti

Liudijo Niurnbergo procese. Rašytiniuose parodymuose pareiškė, kad užpulti Vokietijos radijo stotį Gleivice įsakė Reinhardas Heydrichas ir gestapo viršininkas Heinrichas Miuleris (Heinrich Müller).

Po karo buvo verslininkas Hamburge. Savo memuarus pardavė žiniasklaidai kaip „žmogus, kuris pradėjo karą“ (The Man who Started the War).

Spėjama, kad jis padėjo Otui Skorceniui (Otto Skorzeny) vykdyti organizacijos ODESSA veiklą – padėti buvusiems SS karininkams išvykti į Pietų Ameriką, kad tie išvengtų persekiojimo kaip karo nusikaltėliai.

Teigiama, kad A. Naujokas mirė 1960 m. balandžio 4 d., nors kai kurie šaltiniai nurodo, kad tai įvyko 1966 ar 1968 m.

Nuorodos redaguoti