Aleksandras VI (1431 m. sausio 1 d. Chativos miestelyje Valencijoje1503 m. rugpjūčio 18 d. Romoje) – 1492–1503 m. Katalikų Bažnyčios popiežius. Pasaulietiškas vardas Roderikas Lansolis, (pranc. Roderic Llançol), vėliau Roderikas Bordžija (it. Rodrigo Borgia). Laikomas kontroversiškiausiu Renesanso epochos popiežiumi.

Aleksandras VI
lot. Alexander VI
214-asis Popiežius
Gimimo vardas kat. Roderic Llançol-Borja i Borja,
it. Rodrigo Borgia
Gimė 1431 m. sausio 1 d.
Chativa, Valencija, Ispanija
Mirė 1503 m. rugpjūčio 18 d. (72 metai)
Palaidotas (-a) Roma, Italija
Popiežiaus herbas
Popiežiaus herbas
214-asis Popiežius
Išrinktas 1492 m. rugpjūčio 11 d.
Baigė 1503 m. rugpjūčio 8 d.
Pirmtakas Inocentas VIII
Įpėdinis Pijus III
Vikiteka Aleksandras VI

Biografija redaguoti

Dėdei iš motinos pusės 1455 m. tapus popiežiumi Kalikstu III, pasirinko motinos pavardę. Išrinktas popiežiumi turėjo pasivadinti Aleksandru VI, nes Aleksandras V buvo antipopiežius.

Baigė teisę Bolonijos universitete. Dėdės remiamas 1456 m. tapo kardinolu ir popiežiaus legatu, 1457 m. Romos bažnyčios vicekancleriu ir popiežiaus kariuomenės vadu. 1500 m. suorganizavo kryžiaus žygį prieš turkus, jam paremti įvedė trimetę dešimtinę. Išplėtė inkvizicijos teises, ypač Lombardijoje. Rėmė vienuolijų reformą 1494 m. Prancūzijoje, 1500 m. Vokietijoje, skatino misijas naujai atrastose žemėse, sutaikė Ispaniją su Portugalija, globojo mokslą ir meną.

1492 m. sūnų Čezarę paskyrė Valensijos vyskupu, kardinolu. Sūnui Chuanui atidavė Popiežiaus sričiai priklausiusią Benevento kunigaikštystę. Po Chuano nužudymo Aleksandras VI 1497 m. konsistorijoje viešai išpažino savo nuodėmes.[1]

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas
Popiežius
Inocentas VIII
  Popiežius
Aleksandras VI

1492-1503
Įpėdinis
Popiežius
Pijus III

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Aleksandras VI. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 308 psl.