Vikipedija

Alanta

Kitos reikšmės – Alanta (reikšmės).
Alanta
{{#if:270
Miestelio reginys
Alanta
Alanta
55°21′04″š. pl. 25°17′35″r. ilg. / 55.351°š. pl. 25.293°r. ilg. / 55.351; 25.293 (Alanta)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Molėtų rajono savivaldybės vėliava Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija Alantos seniūnija
Gyventojų (2021) 773
Vikiteka Alanta
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Alantà
Kilmininkas: Alantõs
Naudininkas: Ãlantai
Galininkas: Ãlantą
Įnagininkas: Ãlanta
Vietininkas: Alantojè
Istoriniai pavadinimai lenk. Owanta, rus. Ованта[2][3], vok. Ollunten

Alanta (tarmiškai Alunta) – miestelis Molėtų rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės vakarus nuo Molėtų, Virintos dešiniajame krante, prie Alantos žiočių. Miestelis išsidėstęs prie kelio  119  Molėtai–Anykščiai . Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Urbanistikos paminklas (nuo 1993 m.). Veikia 2 bibliotekos, paštas (LT-33037).

Alantos bažnyčia
Bažnyčia ir miestelis
Alantos parduotuvė

Etimologija redaguoti

Miestelio vardas kildinamas nuo žodžio alėti – „tekėti, almėti“.[4] Toks žodis tikriausiai buvo pritaikytas iš pradžių Alantos upeliui, tekančiam šiose vietose, o vėliau – ir miesteliui (vandenvardinis vietovardis).

Istorija redaguoti

Alantą 1436 m. Ldk Žygimantas Kęstutaitis padovanojo Kristinui Astikui už nuopelnus kovoje su Švitrigaila. XVI a. pradžioje pastatyta katalikų bažnyčia. 1581 m. Steponas Batoras padovanojo vengrų kariuomenės Lietuvoje vadui Gasparui Bekešui. 1598 m. surašytas Alantos dvaro inventorius. 1598–1828 m. priklausė Radviloms, vėliau, iki I pasaulinio karo – dvarininkams Pomarnackiams. XIX a. Alanta – miestelis ir dvaras, Vilkmergės apskrities Alantos valsčiaus centras.[5]

Apie 1504 m. pastatyta katalikų bažnyčia, kuri nuo 1581 m. iki XVII a. vidurio priklausė evangelikams reformatams. Nuo XVIII a. pabaigos iki 1863 m. sukilimo veikė parapijinė mokykla, 1864–1915 m. – valdinė pradžios mokykla. 1944–1950 m. veikė progimnazija, nuo 1950 m. Alantos vidurinė mokykla.

1919 m. Alantos apylinkėse vyko lietuvių kovos su bolševikais ir lenkais. 1930 m. įkurta pieninė, 1937 m. – biblioteka. 1953 m. įsteigti senelių globos namai, kultūros namai, 1954 m. įkurta ligoninė, ambulatorija, vaistinė.[6]

Būdama reikšmingų kelių sankryžoje, Alanta nukentėjo daugelio istorinių įvykių metu: atremiant priešų puldinėjimus iš vakarų ir rytų, per švedų kariuomenės žygį, Napoleono armijos puolimo ir traukimosi metu, per 1831 m. ir 1863 m. sukilimus, Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais. 1941 m. birželio 24 d. Alantoje suaktyvėjo partizanai. Pirmiausia jie iškėlė trispalvę. Būrys buvo negausus, jam trūko ginklų. Birželio 25 d. susirėmė su Raudonąja armija, besitraukiančia nuo Ukmergės, 2 partizanai žuvo, 1 mirtinai sužeistas. Popiet, apie 14 val. miestelyje pasirodė vokiečiai. 1944 m. lapkričio 29 d. miestelį buvo užėmę Lietuvos partizanai.[7]

2010–2015 m. birželį Alantoje vyko „Santaros-Šviesos“ konferencija. 2016 m. patvirtintas Alantos herbas. Vyriausybės nutarimu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. prie Alantos miestelio prijungtas Naujasodžio kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m. Alantos valsčiaus centras Vilkmergės apskritis
1919–1950 m. Utenos apskritis
1950–1995 m. Alantos apylinkės centras Molėtų rajonas
1995– Alantos seniūnijos centras Molėtų rajono savivaldybė

Architektūra redaguoti

Miesto planas radialinis. Prie kelių sankryžoje esančios aikštės ant kalno stovi neoromaninė Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1909–1912 m. pagal architekto K. E. Strandmano projektą, matoma iš tolo. Bažnyčia neoromaninė, halinė, su dviem 51 m aukščio bokštais. Prie aikštės stovi buv. užvažiuojamieji namai; aikštės šonuose – 2-3 aukštų gyvenamieji namai. Užvažiuojamieji namai (XVIII a. pirmoji pusė) iki 1892 m. rekonstrukcijos turėjo klasicizmo bruožų; dab. pastate – parduotuvės.[8]

Išlikę dvaro rūmai (su liaudies buities muziejumi), buvusi smuklė. Alantos dvaras ir Alantos technologijos ir verslo mokykla yra gretimame Naujasodžio kaime.

Bibliotekos redaguoti

 
Buvusi karčiama Alantos centre
 
Tiltas per Virintą

Alantos miestelyje nuo tarpukario veikia viešoji biblioteka. Šiuo metu ji įsikūrusi Alantos vidurinės mokyklos patalpose.

Alantos dvaro rūmuose yra Naujasodžio – VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos biblioteka. Biblioteka turi atskiras patalpas abonementui, skaityklai, vaikų literatūrai. Įrengtas įspūdingas pasakų kambarys vaikams, muzikos svetainė jaunimui. Tai viena geriausių respublikos kaimo bibliotekų. 1996 m. jos vedėjai Elvyrai Satkūnaitei suteiktas „Geriausios Lietuvos bibliotekininkės“ vardas.

Muziejai redaguoti

Dvaro rūmuose yra liaudies buities muziejus, kuriame sukaupta per 300 eksponatų. Kasmet muziejų aplanko apie 2000 lankytojų. Šalia liaudies buities muziejaus įkurta VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos muziejaus ekspozicija. Alantos dvare, parodų salėse, nuolat keičiamos ekspozicijos, kuriose savo darbus eksponuoja Lietuvos ir užsienio meno meistrai.

Alantos bažnyčioje yra sakralinio meno ir inventoriaus muziejus, o Ukmergės gatvėje – mokytojo, dailininko, muziko Mykolo Šeduikio muziejus. Seniūnijoje gausu kryžių ir koplytstulpių. Stebuklais garsėja koplytėlė, esanti Janonių kaime.

Gamtos paminklai ir piliakalniai redaguoti

Įspūdingas Verpeto kalnas, prie kurio buvo kuriamas filmas „Tadas Blinda“. Apipintas pasakojimais gamtos ir istorijos paminklas yra Valiulio akmuo, esantis miške netoli Svobiškėlio. Svarbiausi ežerai yra Liežys (Antaliežių k.), Duobys, Lukštas (Antakščių k.), Vastapas, Kėgžlys (Runionių k.), Suojys. Apylinkėje yra daugiau nei 10 piliakalnių, svarbesni yra Antakščių, Maišiakulės, Svobiškėlio.

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2021 m.
1867 m.*[3] 1896 m.**[2] 1897 m.sur. 1902 m.[9] 1923 m.sur.[10] 1959 m.sur. 1970 m.sur.[11] 1974 m.
117 179 398 181 406 418 412 508
1979 m.sur.[12] 1984 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.[17] - -
479 438 446 464 348 773 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
  • ** pagal enciklopedijos išleidimo metus (1897). Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ 2,0 2,1 Ованта. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 21А (42) : Нэшвилль — Опацкий. С.-Петербургъ, 1897., 654 psl. (rus.)
  3. ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 587 psl.
  4. ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 104
  5. ↑ Owanta. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 767 psl. (lenk.)
  6. ↑ Vidmantas Daugirdas. Alanta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 272 psl.
  7. ↑ Kazys Misius. Alanta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 272 psl.
  8. ↑ Aida Štelbienė. Alanta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 272 psl.
  9. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  10. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  11. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. ↑ Alanta. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 36
  14. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  17. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  Skiemonys – 8 km UTENA – 30 km
Kaniūkai – 12 km
Runionys – 4 km 		 
Laičiai – 5 km
Balninkai – 17 km
     
     
     
NAUJASODIS – 2 km
Gruodžiai – 7 km Girsteikiškis – 8 km Avilčiai – 8 km
Žiūrai – 11 km
MOLĖTAI – 16 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Alanta&oldid=7111216"