Aksominė revoliucija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Aksominė revoliucija – populiarus 1989 m. Čekoslovakijos visuomenės veiksmų pavadinimas.
Istorija redaguoti
Dar 1989 m. rugpjūčio mėnesį kilus opozicijos demonstracijoms, komunistų valdžia jas išvaikė jėga. 1989 m. lapkričio 17 d. prasidėjo taiki studentų demonstracija Prahoje, kurią numalšino policijos pajėgos. Kilus nepasitenkinimui, lapkričio 19 d. prasidėjo masiniai protestai, kurie truko iki gruodžio mėnesio pabaigos, komunistai nedrįso panaudoti jėgos ir prarado valdžią. 1989 m. Čekoslovakijos prezidentu išrinktas disidentas, kovotojas už žmogaus teises Vaclavas Havelas.
Žlungant komunistiniams režimams gretimose šalyse, lapkričio 28 d. komunistinė valdžia nutarė atsisakyti vienpartinės sistemos, atidaryti sienas su Vakarų Vokietija ir Austrija. Gruodžio 10 d. prezidentas Gustavas Husakas paskyrė naują vyriausybę, daugiausiai sudarytą iš opozicinių partijų atstovų, o pats atsistatydino.
Išnykus griežtai, centralizuojančiai komunistų valdžiai, vėl iškilo istoriniai nesutarimai tarp čekų ir slovakų. "Piliečių forumas" skilo į dvi dalis − centro kairiųjų Piliečių sąjūdį ir dešiniąją Piliečių demokratinę partiją. 1992 m. per visuotinius rinkimus į valdžią atėjo partijos, siekiančios suskaidyti bendrą valstybę. 1993 m. sausio 1 d. buvo įkurta Čekijos respublika. Slovakijos respublika buvo taip pat buvo paskelbta 1993 m. sausio 1 d., kuriai vadovavo Michalas Kovačas.
