Ajetas (gruz. აიეტი, gr. Αἰήτης) graikų mitologijoje – Kolchidės karalius, Helijo ir Perseidės (dar vadinama Perse) sūnus[1], Pasifajės, Kirkės ir Persio brolis, Medėjos, Chalkiopės ir Apsirtos tėvas.[2] Jis svarbus argonautų mito veikėjas.

Jo valdymo metu Friksas atgabeno Auksinę vilną į Ają. Ajetas ištekino savo dukrą Chaliopę už Frikso (Atamanto ir Nefelės sūnus), kuris atvyko ant auksavilnio avino. Šį aviną Friksas paaukojo, o vilną pakabino ant medžio girioje, kur vilną saugojo drakonas.[3]

Vėliau atvyko Jasonas su argonautais Aukso vilnos pas Ajetą. Ajetas pažadėjo Aukso vilną, jei jis įvykdys tam tikras užduotis. Jasonui reikėjo pakinkyti jaučius, kurie iš nasrų skleidė ugnį, ir jais išarti lauką, kurį užsėti drakono dantimis. Iš drakono dantų staiga išaugo karių armija. Tačiau Jasonas greitai sugalvojo išeitį, jis metė luitą į karių sangrūdą. Kariai, negalėdami nustatyti kas metė luitą, puolė vienas kitą ir susinaikino. Galiausiai Ajetas liepė Jasonui kautis su niekada nemiegančiu drakonu. Nors Jasonas atliko Ajeto užduotis, Ajetas sumanė išžudyti argonautus ir sudeginti jų laivą Argą. Tačiau argonautams padėjo Ajeto duktė burtininkė Medėja, kuri vėliau su argonautais pabėgo.[4][5]

Ajetas puolė persekioti bėglius, todėl Medėja nužudė jaunesnįjį brolį Apsirtą. Medėja žinojo, kad Ajetas nutrauks persekiojimą, kadangi jam reiks surinkti sūnaus kūno dalis ir jį palaidoti. (Kitame variante Apsirtas nebėgo kartu su Medėja, o vadovavo kolchidiečiams, kurie vijosi bėglius. Medėja įviliojo savo brolį į spąstus ir Jasonas jį nužudė.)

Išvykus argonautams su Aukso vilna, Ajeto sūnus Persis užgrobė sostą, tačiau sugrįžusi Medėja sugrąžino tėvui valdžią.[6]

Literatūra redaguoti

  • Apolonijus Rodietis. Argonautika. Iš sen.graikų kalbos vertė Audronė Kudulytė-Kairienė. Vilnius, Mintis, 2012.

Šaltiniai redaguoti

  1. Apolodoras. Epitafija VII 14
  2. Hesiodas. Teogonija 956
  3. Apolodoras. Biblioteka I 9, 1
  4. Apolonijus Rodietis. Argonautika IV 6
  5. Apolodoras. Biblioteka I 9, 23
  6. Apolodoras. Biblioteka I 9, 28