Ahūra Mazda, Ormuzdas (av. Ahura Mazdā, pers. اهورا مزدا = Ahūrā Mazdā) – senovės iranėnų aukščiausioji dievybė; aukščiausis zoroastrų dievas kūrėjas. Garbinamas kaip gėrio dievas, gerovės ir išminties skleidėjas, kovotojas su blogio dievu Angra Mainjumi. Tapatinamas su šviesa, ugnimi. Zoroastrizme Ahūra Mazda nėra vienintelis visatos dievas ir pasaulio kūrėjas. Ahūra Mazda yra dviejų dvasių dvynių – Spenta Mainjaus ir Angra Mainjaus – tėvas. Spenta Mainjus yra šventoji dvasia, Angra Mainjus – griaunanti dvasia. Panašu, jog Ahūrą Mazdą imta tapatinti su Spenta Mainjumi.[1]

Vardas Mazda kildinamas iš ide. mendh- 'kreipti dėmesį, suvokti; gyvuoti' ir aiškinamas kaip 'išmintis, supratimas, atmintis'; giminiškas skr. मेधा = IAST: medhā́ 'išmintis, protas, supratimas'.[2] Sandas ahura gretinamas su miglotos kilmės žodžiu asura.

Gėrio buveinė, Ahūros Mazdos valda, buvo slėnis, kuriame klestėjo žemdirbystė ir gyvulininkystė. Angra Mainjaus valdos buvo stepės, kuriose klaidžiojo karingi klajokliai iš rytų, besikėsinantys apiplėšti ir išžudyti geruosius slėnio gyventojus.

Achemenidai skelbė, kad Persijoje jie kovoja su blogiu, vykdo Ahūros Mazdos valią, yra jo remiami ir saugomi. Persijos karalius Darijus viename tekste rašė, jog Ahūra Mazda, pamatęs, kad Persija prieš jį sukilusi, pavedė ją Darijui. Ahūros Mazdos valia jis saugojęs žemę nuo pikto, apsaugojęs nuo viso pikto tiek jo namus, tiek Persiją.

Avestoje užrašytas mitas apie gėrio dievo Ahūros Mazdos ir blogio dievo Angra Mainjaus kovą dėl viešpatavimo žemėje. Visų išmintingiausias Viešpats – Ahūra Mazda – siunčiąs į žemę savo ugnį, o blogio dievas Angra Mainjus – drakoną. Ilgai trukusi kova pasibaigusi Ahūros Mazdos pergale. Persai reljefuose mėgo vaizduoti Ahūros Mazdos kovą su drakonu ir baigiamąjį tos kovos epizodą – Ahūros Mazdos pergalę prieš drakoną.

Zaratustra teigė, kad Ahūra Mazda sukūręs žmogų, suteikęs jam laisvę būti jo sekėju, pagalbininku arba tarnauti blogio dievui Angra Mainjui. Vienam ar kitam pradui (dievui), šviesai ar tamsai, žmogus galįs tarnauti mintimis, žodžiais ir darbais, t. y. kovodamas. Gerais darbais ir elgesiu žmogus prisideda prie neišvengiamos Ahūros Mazdos pergalės, kuria pasibaigs pasaulio dualizmas. Pergalė ateis po 12 000 metų truksiančios dviejų jėgų kovos. Ugnis, kurią garbina zoroastrai, sunaikins žemėje blogį, įsigalės gėris, amžina šviesa. Ugnį į žemę atneš Išgelbėtojas (Saošjantas) iš Zaratustros giminės, gimęs nekaltai mergelei.

Zurvanizme tikima, kad egzistuoja vienas principas, androginiškasis Zurvanas, esantis Visa, apimantis visą gėrį bei blogį ir beribis laike. Jis pagimdęs du sūnus: Ahūrą Mazdą (meilės ir norų išraišką) ir Angra Mainjų, abejonės vaisių. Pirmasis gimęs Angra Mainjus. Taigi, abu yra broliai ir turi vienodas teises į pasaulį.[3]

Ahūros Mazdos koncepcijos laikui bėgant gerokai keitėsi galbūt dėl to, kad zoroastrizmas iš dualistinio, koks buvo pradžioje, tapo monoteistiniu. Ankstyvuoju zoroastrizmo laikotarpiu buvo tikima, kad Ahūra Mazda sukūrė dangų ir žemę, socialines struktūras; laikytas karalių ir visų teisiųjų žmonių užtarėju.

Kitos dievybės priklausė tam pačiam panteonui, iš kurio, kaip manoma, Zaratustra perėmė Ahūrą Mazdą, jį išaukštindamas. Šios kitos dievybės imtos laikyti Ahūros Mazdos kūriniais. Tam tikru laipsniu tai monoteistinis požiūris, pagal kurį egzistencija priskiriama tik vienatiniam dievui. Tačiau pasaulis valdomas per keleto kitų dievų galias.[1]

Šaltiniai redaguoti