Adiklisarcheologinis radinys, plokščias platus vyžų, tinklų, krepšių, virvių, diržų pynimo įrankis, archeologinių tyrimų metu randamas įkapėse.

Adiklius paprastai gamindavo iš 10–20 cm ilgio vamzdinio kaulo su sąnariu galvutei – rankenai, galą nusmailindavo. Galvutėje yra natūrali arba gręžta skylutė virvelei įverti. Lietuvoje rasta 3 tūkstantmečio pr. m. e. Kretuono gyvenvietėse ir kapinyne. Rytų Lietuvos pilkapiuose adikliai sudaro gausiausią 1 tūkstantmečio pr. m. e. kaulo dirbinių grupę; Narkūnuose (Norkūnų piliakalniai ir kapinynas) rasti 57 adikliai. Yra puoštų geometriniu arba antropomorfiniu ornamentu. Mažai pakitusių adiklių randama 1-2 tūkstantmečio archeologijos paminkluose Nemenčinėje, Kernavėje, Vilniuje. Adikliai naudoti iki XX a. pradžios.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Aleksiejus LuchtanasAdiklis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 87 psl.