Adesyvas (lot. ad 'pas, prie' + esse 'būti'), gretininkas – pašalio esamasis vietininkas. Tai daiktą, prie kurio vyksta veiksmas, rodanti vietininko linksnio atmaina.

Dabartinėje lietuvių kalboje šis linksnis jau išnykęs, tačiau XVIXVII a. raštuose ir kai kuriose Baltarusijos lietuvių salose (Lazūnuose, Zieteloje, Gervėčiuose) dar vartotas („elgeta… gulėjo vartuosemp“ 'prie vartų', M. Daukša). Kaip manoma, lietuvių kalbos adesyvo vienaskaitos formos atsirado prie senojo vietininko priaugus polinksniui -pi: miškiepi < miškie (plg. namie) ir -pi. Daugiskaitos adesyvo formos atsirado vėliau, kai tas pats polinksnis -pi priaugo prie daugiskaitos inesyvo: miškuosempi < miškuosen ir -pi.[1] Dabartinėje lietuvių kalboje adesyvas išlikęs prieveiksmiuose namie (< namiepi), arti (< artiepi), netoli (< netoliepi), toli (< toliepi), anksti (< ankstiepi).

Šaltiniai redaguoti

  1. Adesyvas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001

Taip pat skaitykite redaguoti