Adam Plug
| Adomas Plugas lenk. Adam Pług | |
|---|---|
| |
| Adomas Plugas | |
| Gimė | 1823 m. spalio 23 d. Zamostės km. Slucko apskr., Minsko gubernija, Rusijos imperija |
| Mirė | 1903 m. lapkričio 2 d. (80 metų) Varšuva, Lenkijos Karalystė |
| Veikla | lenkų ir baltarusų žurnalistas, rašytojas, redaktorius, pedagogas |
Adomas Plugas (Adam Plug, tikras vardas ir pavardė – Antonis Petkevičius) (lenk. Antoni Pietkiewicz, 1823 m. spalio 23 d. Zamostės km. Slucko apskr., Minsko gubernija, Rusijos imperija – 1903 m. lapkričio 2 d. Varšuva, Lenkijos Karalystė) – lenkų ir baltarusų žurnalistas, rašytojas, redaktorius, pedagogas.
Savo kūrinius publikavo lenkų ir gudų kalbomis.
Biografija redaguoti
Adomas Plugas gimė 1823 m. spalio 23 d. Zamostės kaime, Slucko apskrityje, Minsko gubernijoje neturtingo bajoro šeimoje. Jo tėvas Pranciškus nuomojosi nedidelį žemės lopinėlį. 1841 m. Petkevičių šeima persikėlė gyventi į Žukovo Boroko kaimą netoli Stolpcų, kur Adomas Plugas susipažino su kaimynystėje gyvenusiu rašytoju Vladislovu Sirokomle. Būtent Vladislovui Sirokomlei vėliau A. Plugas paskyrė savo pirmąjį eilėraštį „Гара Замчышча”. Su Sirokomle Plugas išliko bičiuliais visą likusį gyvenimą.[1] Savo pirmą apsakymą „Пра тое, як людзi час марнуюць” Adomas Plugas parašė besimokydamas Slucko gimnazijoje.[1]
Pinigų A. Plugas užsidirbdavo iš privačių pamokų dvarininkų namuose. 1845–1846 m. jis mokėsi Kijevo universiteto Filosofijos – literatūros fakultete, tačiau dėl lėšų stygiaus mokslą turėjo palikti. Metęs studijas A. Plugas vėl uždarbiavo mokydamas turtingų dvarininkų vaikus Podolėje. 1856 m. Minske A. Plugas susipažino su rašytoju Vincentu Duninu-Marcinkevičium ir Stanislovu Moniuška. 1857 m. Adomas Plugas vedė ir išsinuomojęs nedidelį dvarelį kažkiek laiko vertėsi ūkininkavimu.[1]
1859 m. A. Plugas persikėlė gyventi į Žitomirą, kuriame kartu su žmona įkūrė berniukų gimnaziją. 1861 m. Rusijos imperijos valdžia iš A. Plugo atėmė teisę vadovauti mokymo įstaigoms. 1862 m. Adomas Plugas ir jo žmona Liudvika buvo suimti ir pasodinti į kalėjimą už dalyvavimą anticarinėse manifestacijose. Išėjęs iš kalėjimo Adomas Plugas dirbo mokytoju Podolėje. 1864–1866 m. jis vėl buvo suimtas ir laikomas kalėjime Žitomire, vėliau – Kijeve. Po įkalinimo A. Plugas buvo priverstas kaitalioti gyvenamąsias vietas. 1868 m. mirė A. Plugo žmona Liudvika.
1874 m. pakviestas leidėjo S.Leventalio A. Plugas persikėlė gyventi į Varšuvą. 1875–1879 m. jis buvo redakcinės kolegijos narys, o 1879–1890 m. – redaktorius žurnale „Kłosy”. Šiuo laikotarpiu Adomas Plugas gudų kalba publikavo nemažai straipsnių įvairiuose gudų leidiniuose. 1894–1899 m. A. Plugas taip pat dirbo žurnalo „Wędrowiec” (liet. „Keliautojas”) redaktoriumi. Tuo pačiu metu redagavo lenkų kalba leistos iliustruotos enciklopedijos „Wielka encyklopedie powszechna ilustrowana” pirmuosius du tomus. 1899–1903 m. A. Plugas įėjo į laikraščio „Kurier Warszawski” redakcinės kolegijos sudėtį.[2] Plugas buvo vienas iš Baltarusijos literatūros ir švietimo draugijos organizatorių, daugelio labdaros, mokslo ir literatūros draugijų narys.
Adomas Plugas mirė 1903 m. Varšuvoje, palaidotas Povonzkų kapinėse. 1905 m. Varšuvos Šv. Kryžiaus bažnyčioje įrengtas Adomo Plugo biustas.
Kūryba redaguoti
Adomas Plugas spaudoje debiutavo 1847 metais. 1849 m.jis parašė keturias istorijas ir vieną legendą gudų kalba. Iš istorijų išliko apsakymas „Susukta moteris“ („Витая баба“), pirmą kartą publikuotas 1918 m. A. Plugas rašė ir poeziją, ir prozą (romanus, apsakymus). Žinomi jo eilėraščiai „Kłosy z rodzinnej niwy“, „Pamiątki domowe“ ir kt. Plugo lyrikoje ryškūs krikščioniški ir folkloro motyvai.[3]
Savo žinomiausius kūrinius A. Plugas parašė 1860 metais. Tai – „Duch i krew”, „Oficyalista”, publikuoti žurnale „Klosy“, taip pat kūrinys – „Bakalarze”, parašytas 1869 m.[3] Be to, Adomas Plugas į lenkų kalbą išvertė nemažai Viljamo Šekspyro, Viktoro Hugo, Aleksandro Puškino, Vincento Dunino – Marcinkevičiaus kūrinių. Kartu su Vincentu Korotynskiu A. Plugas parengė Gogolio rinktinės poezijos leidinį (1890 m. 1-5 tomai). Adomo Plugo darbai buvo publikuoti ir Minske išleistame rinkinyje „Balsai iš Lietuvos“ (1859 m.).
Adomas Plugas parašė keletą gerų biografijų: Juozapo ignoto Kraševskio, biografija publikuota „Ksiąźce Jubileuszowej”, 1880 m., ir Antonio Edvardo Odineco, biografija publikuota žurnale „Kłosy”, 1885 m.[3]