Adomas Jonas Daugirdas
| Adomas Jonas Daugirdas lenk. Adam Jan Dowgird | |
|---|---|
| Daugirdai (giminė) | |
| |
| Daugirdų giminės herbas Gulbė | |
| Gimė | 1913 m. lapkričio 13 d. Ariogala, Rusijos imperija |
| Mirė | 1994 m. gegužės 27 d. (80 metų) Balstogė, Lenkija |
| Tėvas | Adomas Daugirdas, h. Gulbė |
| Motina | Melanija Daugirdaitė, h. Gulbė |
| Sutuoktinis (-ė) | Walentyna Doweyko |
| Vaikai | Anna Zofia Kanigowska, Maciej Dowgird, Michał Dowgird. |
| Veikla | gydytojas, chirurgas, Armijos Krajovos narys |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
Adomas Jonas Daugirdas (lenk. Adam Jan Dowgird; 1913 m. lapkričio 13 d. Ariogaloje-Daugirdavos dvare, Girkalnio vlsč., Rusijos imperijoje – 1994 m. gegužės 27 d. Balstogėje, Lenkijoje) – lietuvių-žemaičių kilmės, kilęs iš Daugirdų giminės, lenkų gydytojas, chirurgas, Armijos Krajovos narys. Brolis krepšininkas Jerzy Dowgird, senelis – Tadas Daugirdas.
Biografija redaguoti
Vaikystę praleido Charkove, kur jo tėvas - lietuvių žemaičių bajoras Adomas Daugirdas, h. Gulbė - buvo pasiųstas Pirmojo pas. karo metu dirbti geležinkelio tiltų statybos inžinieriumi. Kai Charkovą užėmė Bolševikai, 1918 m. rudenį motina su keturiais vaikais: Adomu, Jurgiu, Zofija ir Vanda grįžo į Lietuvą, apsigyveno Daugirdavos dvare, Ariogalos apsk. Rado savo šeimos dvarą ir pagalbinius pastatus sudegintus arba vos išlikusius, žemės dalis buvo išparceliuota. Tėvas turėjo grįžti į tėviškę po metų, tačiau kelionės metu mirė nuo šiltinės.
Vaikus vieniša motina auklėjo lenkiško patriotizmo dvasioje. Pradinį išsilavinimą Adomas Daugirdas įgijo pas panelę Vasiliovską. 1926 m. buvo priimtas į Panevėžio lenkų gimnazijos 4 klasę. Gimnazijos metais Adomas buvo vien gerų pažymių mokinys, aktyvus užklasinėje veikloje. Jis priklausė sportiniam klubui "Ursus", lankė šeštadieninį lenkų literatūros būrelį, vaidino mokytojų suorganizuotoje lenkiško teatro saviveikloje. Gimnaziją baigė 1931 m. pavasarį, tų pačių metų rudenį pradėjo studijuoti Kauno Vytauto Didžiojo universitete biologiją - matematikos ir gamtos mokslų katedroje; po metų persivedė į medicinos fakultetą. Studijuodamas atstovavo LSK Sparta Kaunas futbolo klubą. A. Daugirdas priklausė Zjednoczenia Polaków Studentów Uniwersytetu Witolda Wielkiego (Vytauto Didžiojo universiteto lenkų sąjungai), o 1933-34 m. buvo šios sąjungos prezidentas. 1933 m. Adomas Daugirdas organizavo lenkų jaunimo sąskrydį Kaune, o 1934 metais - kelionę į sąskrydį, vykusį jau Lenkijoje; ten susipažinęs su lenkais iš Vokietijos, tą pačią 1934 metų vasarą su visa Lietuvos lenkų studentų grupe nuvyko kelioms dienoms ir į Vokietiją. Adomo Daugirdo vadovaujama sąjunga užmezgė ryšius ir įtraukė į bendrą kultūrinę veiklą lenkus studentus, gyvenančius Latvijoje, Rygoje. 1939 m. kovo 29 d. Adomas Daugirdas baigė universitetą labai gerais pažymiais (lot. cum laude) ir gavo medicinos gydytojo diplomą. Iškarto po baigimo stažavosi chirurgijos specialybėje Kauno klinikose.
1941 m. pradėjo dirbti chirurgu Vilniuje, Lukiškių kalėjimo ligoninėje, kuriai tuo metu vadovavo prof. Michejda. Per Antrąjį pasaulinį karą, 1942 m. rudenį prisijungė prie Armijos Krajovos veiklos, buvo paskirtas Kauno apygardos vadu, o 1943 m. lapkritį paaukštintas iki leitenanto laipsnio. Adomas Daugirdas nuo 1944 m. pavasario dirbo gydytoju Raudonojo Kryžiaus Vilniaus ligoninėje. Dalyvavo karinėje operacijoje Aušros vartai, kurios tikslas buvo užimti Vilnių, anksčiau nei Raudonoji armija.
Po nepavykusios operacijos 1944 m gruodžio mėn. pasitraukė į Palenkę. 1945–1946 m. dirbo gydytoju Balstogėje, vadovas prof. Fiedorowicz. Vėliau išvyko į Hainuvką, kur organizavo naujos ligoninės įkūrimą ir buvo paskirtas ligoninės direktoriumi, bei ėjo chirurgijos ir akušerijos skyrių vyr. gydytojo pareigas. 1953 m. grįžo į Balstogę, kur buvo paskirtas J. Šniadeckio ligoninės direktoriumi bei chirurgijos skyriaus vyr. gydytoju. Šioje ligoninėje A. Daugirdas išdirbo iki pensijos, į kurią pasitraukė 1981 m. liepos 1 d.
1958 m. Adomas Daugirdas apsigynė medicinos mokslų Daktaro disertaciją, o 1963 m. Balstogės Medicinos Akademija jam suteikė Habilituoto Daktaro laipsnį. A. Daugirdas buvo aktyvus Lenkijos chirurgų draugijos (lenk. Towarzystwo Chirurgów Polskich) narys, buvo tos draugijos valdybos narys ir vadovavo jos Balstogės skyriui. A. Daugirdas laisvalaikį paskyrė medžioklei, priklausė Lenkijos Medžiotojų Draugijai, keletą kartų buvo išrenkamas regioninio medžiotojų draugijos skyriaus vicepirminiku.
Įvertinimas redaguoti
- Už dalyvavimą AK Vilniaus operacijoje Adomas Daugirdas buvo apdovanotas Kryžiumi už drąsą (lenk. Krzyż Walecznych);
- Komandoro kryžius (lenk. Krzyż Komandorski);
- Lenkijos atgimimo riterio ordino kryžius (lenk. Krzyż Kawalerski Orderu Odrodzenia Polski);
- Lenkijos Liaudies Respublikos nusipelnęs gydytojas (lenk. Zasłużony Lekarz PRL);
- Aukščiausias medžiotojų apdovanojimas „Šakelė“ (lenk. „Złom“).
Nuorodos redaguoti
Literatūra redaguoti
- Jackiewicz Mieczysław, „Polacy na Litwie 1918–2000“ (słownik biograficzny), Warszawa 2003
- Buchowski Krzysztof, „Polacy w niepodległym państwie litewskim 1918–1940“, Białystok 1999
- Buchowski Krzysztof, „Panowie i Żmogusy. Stosunki polsko-litewskie w międzywojennych karykaturach“, Białystok 2004, ISBN 83-87881-29-5
- Krajewski Zenon, „Polacy w Republice Litewskiej 1918–1940“, Lublin 1998 ISBN 83-906321-3-6
- Jerzy Panasiuk „Adama Dowgirda-życie humanizmem znaczone“ -Gazeta Tygodniowa nr 2/97;
- „Kurier Poranny“ - artykuł okolicznościowy w Białymstoku, z 28.05.1994 r.