Absoliuti klausa – retai pasitaikantis žmogaus sugebėjimas, išgirdus pavienį muzikinį garsą, pasakyti jo oktavą ir pustonį. Sugebantis žmogus gali tą pasakyti ne tik muzikiniams tonams bet ir kitokiems garsams (laikrodžio skambučiui ir pan.), taip pat lengvai kaip dauguma žmonių skiria spalvas.

Gitaristo prietaisas, padedantis kai šiaip jau reikėtų absoliučios klausos

Absoliuti klausa yra retas sugebėjimas, nors kiek ypatingai retas, nesutariama. Pagal [1], šį sugebėjimą turi tik maždaug vienas iš 10,000 žmonių. Iš kitos pusės, rašoma jog tą sugeba apie 4 % muzikos studentų.[2]

Natos pavadinimo negalintys pasakyti žmonės vis dar gali turėti netiesioginių šio sugebėjimo apraiškų. Geriausiai tai demonstruoja tritonio paradokso ekperimentas. Žmonės taip pat kartais sugeba pasakyti ar labai gerai pažįstama melodija yra grojama teisingame rakte bei be pasiruošimo padainuoti ją teisingomis natomis.[1]

Dauguma žmonių skiria ir gali lyginti pustonius tik jei jie skamba vienas po kito ar vienu metu (akordai).

Absoliučią klausą turėjo ar turi daugelis pasaulinio lygio kompozitorių bei atlikėjų. Visgi bent jau Vakarų kultūroje daugelis muzikų jos neturi[1] todėl absoliučiai būtina šiai profesijai ji nėra.

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 Deutsch, D. (2013). „Absolute pitch“ (PDF). In D. Deutsch (red.). The Psychology of Music (3rd leid.). pp. 141–182. doi:10.1016/B978-0-12-381460-9.00005-5. ISBN 9780123814609.
  2. Carden, Jill; Cline, Tony (July 9, 2019). „Absolute pitch: Myths, evidence and relevance to music education and performance“. Psychology of Music (amerikiečių anglų). 47 (6): 890–901. doi:10.1177/0305735619856098. ISSN 0305-7356. S2CID 199149622.