Abakano kalnagūbris
53°48′ š. pl. 89°16′ r. ilg. / 53.800°š. pl. 89.267°r. ilg. Abakano kalnagūbris (rus. Абаканский хребет) – kalnagūbris esantis Rytų Sibiro pietvakarinėje dalyje, patenkantis į Vakarų Sajano sudėtį. Didžioji dalis plyti Chakasijoje, patenka į Kemerovo sritį ir Altajaus Respubliką. Kalnagūbris yra Kuznecko Alatau aukštumų tęsinys, pietuose susijungiantis su Korbu kalnagūbriu Altajuje. Klimatas – kontinentinis, su šalta, snieginga žiema ir gana šiltomis vasaromis. Kalnuotoje kalnagūbrio dalyje per metus iškrenta iki 1500 mm kritulių. Kai kuriuose golcuose sniegas išbūna visą vasarą.
Kalnagūbris plyti pietrytiniame Kuznecko įdubos pakraštyje, yra Abakano (Jenisiejaus baseinas), Tomės, Mras-Su ir Lebedės (Obės baseinas) upių vandenskyroje.
Abakanas iš šiaurės rytų į pietvakarius driekiasi apie 300 km. Vidutinis aukštis – 1400–1700 m virš jūros lygio. Aukščiausias taškas – 1984 m (bevardė Čočeko kalnagūbrio viršūnė). Antra pagal aukštį viršūnė – Didysis Atalykas (1900 m). Kitos reikšmingesnės viršūnės – Didžioji Koltaiga (1883 m), Mažoji Koltaiga (1770 m).
Kalnagūbris susiformavęs iš metamorfinių ir vulkaninių uolienų (granito, gabro, diorito intruzijos). Reljefas stipriai raižytas, šlaituose (žemiau 1705 m) – tamsi taiga (kėniai, eglės, sibirinės pušys), aukščiau – aukštikalnių tundra.
Kalnagūbrio atšaka – Azyrtalas.
Turizmas redaguoti
Abakano kalnagūbryje nėra išsiskiriančių viršūnių ir kalnų perėjų. Aukščiausi kalnagūbrio taškai įtraukti į 2-3 sudėtingumo kategorijos pėsčiųjų ir slidininkų maršrutus. 4 kategorijos pėsčiųjų maršrutai dažnai baigiasi plaukimu Abakano upe ir jos intakais. Abakano kalnagūbris dažnai lankomas vandens turistų, nes jį kerta trumpiausias maršrutas nuo Teleckojės ežero iki Didžiojo Abakano aukštupio.