Abšalomas

Abšalomas (hebr. ‏אַבְשָלוֹם‏‎) – mylimiausias Izraelio karaliaus Dovydo sūnus, kuris sukilo prieš tėvą, norėdamas iš šio paveržti sostą. Dovydo žmonės Efraimo miške Abšalomo kariuomenę sumušė. Abšalomas mėgino pabėgti raitas ant mulo, tačiau galva įstrigo tarp ąžuolo šakų, o mulas, ant kurio Abšalomas jojo, pabėgo. Dovydo kariuomenės vadas Joabas, nepaisydamas karaliaus įsakymo palikti Abšalomą gyvą, įsmeigė į Dovydo sūnaus širdį tris ietis. Abšalomo kūnas buvo įmestas jį į gilią duobę miške, ant jo sukrauta didelė akmenų krūva.