24 valandų Le Mano lenktynės
| 24 valandų Le Mano lenktynės | |
|---|---|
| Kategorija | Ilgų distancijų lenktynės |
| Šalys/regionas | Prancūzija |
| Pirmas sezonas | 1923 m. |
| Komandų sk. | 60 |
| Lenktynininkų sk. | 180 |
| Čempionas |  James Calado Antonio Giovinazzi Alessandro Pier Guidi
|
| Komanda čemp. | Ferrari AF Corse
|
| Oficiali svetainė | lemans.org |
24 val. Le Mano lenktynės (pranc. 24 Heures du Mans) – seniausios pasaulyje ilgų distancijų automobilių lenktynės, kurios rengiamos kasmet nuo 1923 m. Lenktynių pavadinimas duotas nuo šalia esančio Prancūzijos Le Mano miestelio. Lenktynės vyksta Sart trasoje, kuri laikoma viena ilgiausių pasaulyje – 13629 m ilgio.
Nuo pat savo pirmojo 1923 m. sezono lenktynėse buvo siekiama išsiaiškinti ne greičiausią komandą, o tą, kuri sugebėtų pagaminti patvariausią automobilį, gebantį važiuoti pakankamai dideliu greičiu ištisą parą.
Nuo 2008 m. tiesiogiai visas lenktynes transliuoja Prancūzijos TV tinklas Eurosport.
Lenktynės redaguoti
Automobiliai redaguoti
Dažniausiai lenktynėse dalyvauja apie 50 automobilių. Pagal taisykles lenktynėse dalyvaujančių komandų automobiliai negali turėti mažiau nei dvi sėdimas vietas. Taip pat draudžiama naudoti daugiau nei dvi duris turinčius automobilius (išskyrus atvirų automobilių klasę, kurioje durų visai gali nebūti).
Visi automobiliai suskirstomi į atskiras klases, tačiau lenktyniaujama toje pačioje trasoje ir tuo pačiu metu. Absoliutus lenktynių nugalėtojas apdovanojamas iš karto po lenktynių, o atskirų klasių nugalėtojai gauna apdovanojimus vėliau.
Per visą istoriją klasių buvo daug ir įvairių, tačiau šiuo metu jų yra keturios. Specialūs automobiliai prototipai, vadinami Le Mano prototipais, sudaro greičiausias klases – LMP1 (Le Mano prototipai) ir LMP2. Į šias klases automobiliai paskirstomi pagal savo greitį, svorį ir galią. Kitas dvi klases sudaro paprasti gatvės automobiliai, kurie skirti lenktynėms – GT (it. gran turismo). Ši klasė taip pat pagal automobilių greitį, svorį ir galią skirstomi į dvi klases – GT1 ir GT2.
Lenktynininkai redaguoti
Iš pradžių taisyklės nenumatė kiek lenktynininkų turi vairuoti vieną automobilį. Dažniausiai visos ekipos turėdavo du lenktynininkus. Tačiau vėliau dėl sportininkų saugumo taisyklės buvo pakeisto ir šiuo metu pagal jas komandoje turi būti mažiausiai trys lenktynininkai. Vienas vairuotojas negali vairuoti ilgiau nei 4 valandas iš eilės ir daugiau nei 14 valandų visų lenktynių metu.
Taisyklės redaguoti
Dėl savo išskirtinumo Le Mano lenktynės turi ir kitokias taisykles, nei kitos automobilių lenktynės.
Ilgai Le Mano lenktynėse buvo reikalaujama, kad automobilis galėtų važiuoti bent vieną valandą nesustojęs pasipildyti degalų. Komandos, kurios to negalėdavo padaryti, būdavo diskvalifikuojamos.
Taip pat šiuo metu saugumo sumetimais automobiliui stovint techninio aptarnavimo zonoje, jam keičiant padangas ar pildant kurą, jis turi stovėti su išjungtu varikliu. Tai taip pat leidžia išbandyti ir automobilių patikimumą, nes reikia daug kartų startuoti iš naujo. Dar viena panaši taisyklė draudžia mechanikams keisti padangas, kol pildomas kuras. Tačiau papildant kurą leidžiama pasikeisti vairuotojams.
Le Mano lenktynės susiformavo tokios tradicijos, kaip Prancūzijos vėliavos mojavimas starto metu ir visų teisėjų vėliavų mojavimas trasoje paskutinio rato metu.
Lenktynių laikas redaguoti
Pirmosios lenktynės buvo surengtos 1923 m. gegužės 26–27 d. ir nuo to laiko beveik visada yra rengiamos birželio mėnesį. Tai nenutiko tik 1956 m. (lenktynės surengtos liepos mėnesį), 1968 m. (rugsėjo mėnesį). Du kartus lenktynių rengimas buvo nutrauktas – 1936 m. Didžiosios ekonominės krizės metu ir nuo 1940 iki 1948 m. dėl II pasaulinio karo ir jo padarinių.
Dažniausiai lenktynės vyksta antrąjį birželio savaitgalį. Kvalifikacija ir treniruotės vyksta trečiadienį ir ketvirtadienį, o nuo šeštadienio 16 val. iki sekmadienio 16 val. pačios lenktynės.
Klasifikacija redaguoti
Iš pradžių lenktynių nugalėtojas būdavo nustatomas pagal didžiausią atstumą nuvažiavusias komandas, tačiau kiek vėliau ši taisyklė buvo pakeista į kiek paprastesnę ratų skaičiaus taisyklę.
Startas redaguoti
Daug metų pasaulyje buvo gerai žinomas Le Mano startas, kurio metu automobiliai stovėdavo starto vietose pagal kvalifikacijos rezultatus, o patys vairuotojai stovėdavo kitoje trasos pusėje. Davus startą Prancūzijos vėliava visi bėgdavo į savo automobilius ir pradėdavo lenktynes. Vėliau šios taisyklės buvo atsisakyta, nes pasitaikydavo atvejų, kai lenktynes vairuotojai pradėdavo net neužsidėję šalmo ar neužsisegę diržų, o tai dažnai sukeldavo pražūtingas avarijas.
Šiuo metu Le Mano lenktynės prasideda apšilimo ratu, o paskui lenktynės tęsiamos startu važiuojant.
Paskutinių metų rezultatai redaguoti
2009 m. birželio 13–14 d. vykusias lenktynes laimėjo Peugeot komanda, kuriai atstovavo buvę Formulės 1 pilotai – David Brabhamas, Marc Gene ir Alexander Wurzas.
2010 m. birželio 12-13 dienomis vykusiose lenktynėse podiumą pelnė Audi komandos automobiliai. Pirmąją vietą užėmė Timo Bernhardas, Mike’as Rockenfelleris ir Romainas Dumas. 2009 m. čempionė Peugeot ekipa pasirodė ypač prastai – nei vienas iš komandos automobilių nesugebėjo pasiekti finišo.[1]
2011 m. lenktynėse vėl nenugalimi buvo Audi su R18 TDI automobiliu. Per 24 val. nugalėtojai įveikė 355 ratus, 4838,30 km atstumą. Antrą pergalę iš eilės Audi komanda pasiekė ir 2012 m.
2013 m. pergalę pelnė kita Audi komanda – „Audi Sport Team Joest“. Jos lenktynininkai Allan McNish, Tom Kristensen ir Loïc Duval įveikė 348 ratus ir vienu ratu aplenkė Tpypta ekipą.
2014 m. pirmas dvi LMP1 rikiuotės vietas užėmė dvi Audi komandos. Nugalėtojais tapo André Lotterer, Marcel Fässler ir Benoît Tréluyer ekipažas, įveikę 379 ratus. Šis ekipažas nugalėtojais tapo jau tris kartus.
2015 m. lenktynėse pirmas dvi vietas laimėjo Porsche komandos su Porsche 919 Hybrid automobiliais.[2] Šį komanda nesustabdoma buvo 2016 ir 2017 m.[3]
2019 m. lenktynėse antrus metus iš eilės laimėjo Toyota Gazoo Racing komandos pilotai Sébastien Buemi, Kazuki Nakajima ir Fernando Alonso .[4]
Rekordai redaguoti
Daugiausiai Le Mano lenktynių laimėjo danas Tom Kristensenas – tai jis padarė devynis kartus. Iš dalyvavusių komandų šiose lenktynėse net 16 kartų nugalėjo Porsche automobilių komandos.
2010 m. lenktynėse buvo pasiekti šie rekordai: tai buvo devintoji Audi komandos pergalė (susilyginta su Ferrari rezultatu). 2010 m. lenktynėse buvo pasiekta 27 pergalė Vokietijos gamintojo automobiliui ir 19 – Michelin padangas naudojančiai ekipai.[5] Audi ekipa, nuvažiavusi 397 ratus per 24 valandas, pasiekė naują Le Mano lenktynių rekordą.[6]
Nuorodos redaguoti
- Oficiali Le Mano lenktynių svetainė Archyvuota kopija 2009-09-18 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Final Results for 2010 Archyvuota kopija 2010-06-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 83º Edition des 24 Heures du Mans Archyvuota kopija 2015-08-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Le Mano lenktynėse triumfavo „Porsche“, vos išplėšusi pergalę iš silpnesnių bolidų
- ↑ „FIA WEC 87th Edition des 24 Heures du Mans Race - Provisional Classification“ (PDF). Automobile Club de l'Ouest. 16 June 2019. Nuoroda tikrinta 16 June 2019.[neveikianti nuoroda]
- ↑ 2010 In Numbers Archyvuota kopija 2010-06-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Final Results for 2010 Archyvuota kopija 2010-06-16 iš Wayback Machine projekto.