100 m bėgimas – lengvosios atletikos rungtis, kuri laikoma greičio tiesioje distancijoje išbandymu. Pirmą kartą distancija įveikta naujųjų laikų olimpinėse žaidynėse Atėnuose 1896 metais. Ši rungtis greitai tapo svarbiausia žaidynėse, kadangi jos nugalėtojas buvo pripažįstamas greičiausiu pasaulio žmogumi. Pirmasis moterų bėgimas įvyko 1928 m. Amsterdamo žaidynėse. Tai trumpiausia oficiali distancija lauko stadionų varžybose.

Usain Bolt pasiekia naują pasaulio rekordą 2008 m. olimpiadoje
2010 m. Europos čempionato varžybos

Rungtynių eiga redaguoti

100 m bėgimo rungtis sudaryta iš keleto kvalifikacinių bėgimų. Pasaulio čempionate ir olimpiadoje iš viso yra keturi etapai, o Lietuvos čempionate tik du. 8 bėgikai, geriausiai įveikę kvalifikacinius bėgimus, dalyvauja finale. Takeliai paskiriami pagal bandomojo bėgimo rezultatus, greičiausi bėgikai gauna centrinius takelius.

Bėgimo technika redaguoti

100 m distancijos bėgimas suskirstytas į 7 etapus:

  • Pasiruošimas: bėgikas giliai susikoncentruoja ir palaiko savo kvėpavimą, kad po starto signalo galėtų visa jėga mesti savo kūną į priekį. Laikas, per kurį duodamas starto signalas ir atletas atsispiria nuo atsparų vadinamas reakcijos laiku. Greitas reakcijos laikas negarantuoja, kad lengvaatletis pasieks rekordą ar itin gerą rezultatą, nes daugelio pasaulio rekordininkų reakcijos laikas nebuvo geriausias.
  • Startas: nuskambėjus starto šūviui lengvaatletis iškvepia orą ir staigiai išsitiesia, mesdamasis pirmyn 45 laipsnių kampu, kol jo užpakalinė koja pilnai išsitiesia. Iki 2010 m. du kartus ne laiku ar netinkamai startavęs bėgikas buvo diskvalifikuojamas. IAAF sprendimu nuo 2010 m. žiemos sezono sportininkas diskvalifikuojamas po pirmo karto.
  • Greitėjimas: sprinteris pasiekia šią bėgimo fazę tarp penkto ir aštunto žingsnio. Jis bėga ant pirštų galų, jo kulnai neliečia žemės.
  • Didžiausias greitis: greitėjimas tęsiasi didėjant žingsnių dažnumui, kol pasiekiamas didžiausias greitis. Tam prireikia maždaug 60 metrų. Geriausių sprinterių žingsnių dažnis gali siekti 5 per sekundę, kai per sekundę įveikiama 12 metrų arba pasiekiamas 40 km/h greitis.
  • Greičio išlaikymas: ties 60 m riba žingsnio amplitudė pasiekia aukščiausią tašką.
  • Greičio mažėjimas: greičio mažėjimas pasideda maždaug už 80 m nuo starto linijos, kai atletas stengiasi išlaikyti aukštą žingsnių ritmą ir kompensuoti neišvengiamą greičio praradimą, kadangi fiziškai neįmanoma nuolat palaikyti maksimalaus greičio.
  • Finišo linija: Laikmatis sustabdomas, kai atleto krūtinė kerta finišo liniją. Tokia taisyklė įsigaliojo nuo 1932 m. Pasiektas rekordas nefiksuojamas, jei vėjo į nugarą greitis viršija 2 metrus per sekundę.

Bėgikai redaguoti

Oficialiose varžybose lengvaatlečiai privalo vilkėti marškinėlius su savo numeriu. Taip pat 100 m bėgimo sprinteriai avi specialius batelius, kurie neturi užkulnio ir pėdos atraminės dalies. Ant pėdos priekinės dalies yra 11 dyglių, neilgesnių kaip 9 mm. Bėgant tik priekinė atleto pėdos dalis ir pirštai liečia žemę. Treniruodamiesi sprinteriai per vieną kartą nubėga ne daugiau kaip 300 metrų, nes dedamos ilgalaikės pastangos gali vėliau pakenkti greičio ir galios išvystymui bei palaikymui. Prieš treniruotę arba lenktynes sprinteriai skiria apie pusantros valandos, mankštai, apšilimui ir lankstumo pratimams. Itin paplitęs apšilimas su dviračiu treniruokliu, dėl panašių raumenų grupių išjudinimo. Siekdami padidinti žingsnio greitį sprinteriai naudoja guminius diržus, treniruojasi ant laiptelių ir nuokalnių. Po 100 m sprinto distancijos atletui reikia apie 2 valandų poilsio prieš kitą sprinto bėgimą maksimalia jėga.

Greičiausi visų laikų 100 m bėgikai redaguoti

Vyrai redaguoti

Vieta Rekordas Vėjas (m/s) Sportininkas Šalis Metai
1 9.58 +0.9 Usain Bolt   Jamaika 2009
2 9.69 +2.0 Tyson Gay   Jungtinės Amerikos Valstijos 2009
-0.1 Yohan Blake   Jamaika 2012
4 9.72 +0.2 Asafa Powell   Jamaika 2008
5 9.78 +0.9 Nesta Carter   Jamaika 2010
6 9.79 +0.1 Maurice Greene   Jungtinės Amerikos Valstijos 1999
+1.5 Justin Gatlin   JAV 2012
8 9.80 +1.3 Steve Mullings   Jamaika 2011
9 9.84 +0.7 Donovan Bailey   Kanada 1996
+0.2 Bruny Surin   Kanada 1999

Moterys redaguoti

Vieta Rekordas Vėjas (m/s) Atletė Šalis Metai
1 10.49 0.0 Florence Griffith-Joyner   Jungtinės Amerikos Valstijos 1988
2 10.64 +1.2 Carmelita Jeter   Jungtinės Amerikos Valstijos 2009
3 10.65 +1.1 Marion Jones   Jungtinės Amerikos Valstijos 1998
4 10.70 +0.6 Shelly-Ann Fraser   Jamaika 2012
5 10.73 +2.0 Christine Arron   Prancūzija 1998
6 10.74 +1.3 Merlene Ottey   Jamaika 1996
7 10.75 +0.4 Kerron Stewart   Jamaika 2009
8 10.76 +1.7 Evelyn Ashford   Jungtinės Amerikos Valstijos 1984
+1.1 Veronica Campbell-Brown   Jamaika 2011
10 10.77 +0.9 Irina Privalova   Rusija 1994
+0.7 Ivet Lalova   Bulgarija 2004

Regioniniai rekordai redaguoti

Regionas Vyrai Moterys
Laikas Sportininkas Šalis Laikas Sportininkė Šalis
Afrika (rekordai) 9.85 Olusoji Fasuba   Nigerija 10.79 Blessing Okagbare   Nigerija
Azija (rekordai) 9.99 Samuel Francis   Kataras 10.79 Li Xuemei   Kinija
Europa (rekordai) 9.86 Francis Obikwelu   Portugalija 10.73 Christine Arron   Prancūzija
Šiaurės Amerika (rekordai) 9.58 Usain Bolt   Jamaika 10.49 Florence Griffith-Joyner   Jungtinės Amerikos Valstijos
Okeanija (rekordai) 9.93 Patrick Johnson   Australija 11.12 Melinda Gainsford-Taylor   Australija
Pietų Amerika (rekrodai) 10.00 Robson da Silva   Brazilija 11.05 Ana Cláudia Lemos Silva   Brazilija

Lietuvos 100 m distancijos bėgikai redaguoti

Pirmasis Lietuvos 100 m bėgikas 1928 m. olimpinėse žaidynėse buvo Haris Šveminas. Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos sprinteriai 100 m bėgimo distancijoje ilgą laiką nepasižymėjo. Vyrų rekordą 10,33 s 1992 m. pasiekė Kastytis Klimas, o moterų 11,29 s rekordą 2003 m. pasiekė Agnė Eggerth. XXI amžiaus 1-as dešimtmečio pabaigoje įvyko Lietuvos sprinterių perversmas rezultatuose. Šalies nacionalinėje rinktinėje pradėjo pasižymėti po 8-12 perspektyvių jaunų bėgikų .[1] Geriausių pasiekimų ir prizų pasiekė daugkartinė Lietuvos čempionė Lina Grinčikaitė. 2009 m. Universiadoje ir Europos iki 23 metų čempionate ji pelnė aukso medalius. 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse sportininkė tapo pirmąja lietuvaite, įveikusia pirmus du turus ir patekusia į pusfinalį. 2010 m. dukart buvo gerinami nacionaliniai vyrų rekordai. Rytis Sakalauskas (pasaulio uždarų patalpų alternatyvios rungties 150 m rekordininkas) pasiekė 10,32 s laiką, o po kelių mėnesių Martynas Jurgilas Misūrio valstijos čempionate 100 m bėgimo distancijos bėgime pusfinalį įveikė per 10,33 s, o finale pasiekė 10,27 s rekordą. Pastarojo bėgiko rekordo LLAF įskaityti ilgai nenorėjo. 2010 m. rugpjūčio 27 d. Rytis Sakalauskas pasiekė 10,24 s laiką ir užfiksavo naują rekordą.[2]

Šaltiniai redaguoti