Žydroji zylė
| Parus cyanus | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 žydroji zylė (Parus cyanus) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Parus cyanus Pallas, 1770 |
Žydroji zylė (Parus cyanus) – zylinių (Paridae) šeimos paukštis.
Išvaizda redaguoti
Žydroji zylė yra mažesnė už naminį žvirblį. Nuo mėlynosios zylės skiriasi baltu viršugalviu ir balta kūno apatine dalimi. Patino ir patelės viršugalvis, dvi juostos pečių srityje ir uodegos šonai – balti. Nugara melsvai pilka. Sparnai, uodega ir juostelė nuo snapo link akių mėlyni. Apatinė kūno pusė balta, ant krūtinės trumpa juoda juostelė. Snapas rudai juodas. Kojos pilkai rudos. Rainelė ruda. Jauniklių apdare vietoj baltos vyrauja pilkšva spalva.
Paplitimas redaguoti
Eurazijoje paplitusi nuo Rytų Europos iki Japonų jūros. Šiaurėje arealas siekia Volgos aukštupį, Obės vidurupį, Baikalą, Amūro baseiną, pietuose tęsiasi iki šiaurės rytų Kinijos, Tarimo slėnio, Tian Šanio, šiaurinio Kazachstano, Uralo vidurupio, Volgos vidurupio. Žiemoja paplitimo areale.
Paplitimas Lietuvoje redaguoti
Lietuvoje labai reta.
Biologija redaguoti
Aktyvi šviesiu paros metu. Skraido ir landžioja po krūmus bei smulkias medžių šakutes, kartais pakimba galva žemyn. Žiemą laikosi būreliais. Veisiasi lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, upių ir ežerų medžiais apaugusiuose slėniuose. Monogamas. Lytiškai subręsta vienerių metų. Lizdus krauna uoksuose. Juos iškloja žvėrių ir gyvulių plaukais bei švelnia žole. Dėtyje paprastai būna 3–11 kiaušinių, sveriančių maždaug po 1,5 gramo. Išveda dvi arba tris vadas.
Minta vabzdžiais, augalų sėklomis.
Šaltiniai redaguoti
- Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.