Žvakė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Žvakė – šviesos šaltinis, sklindantis iš degančio dagčio, kuris eina kieto, nuo karščio išsilydančio kuro viduriu. Kuras – dažniausiai vaškas arba parafinas (šalutinis naftos perdirbimo produktas). Gelio žvakės pagamintos iš mineralinės alyvos ir polimero mišinio.
Prieš išrandant elektrą, žvakės bei žibalinės lempos dažniausiai naudotos apšvietimui. Vietovėse, kur nėra elektros, jos naudojamos nuolatos. Iki XX amžiaus žvakės buvo labiausiai paplitusios Šiaurės Europoje. Pietų Europoje ir Viduržemio jūros regione buvo naudojamos žibalinės lempos. Išsivysčiusiame pasaulyje žvakės daugiausiai naudojamos dėl jų estetinės vertės bei kvapo, jos sukuria jaukią, šiltą ar romantišką atmosferą, taip pat jos deginamos religiniams bei ritualiniams tikslams, avarinio apšvietimo metu, kai nutrūksta elektros tiekimas. Aromatizuotos žvakės naudojamos aromaterapijoje.
Degantis žvakės dagtis išlydo kurą, jo lydalas kyla dagčio kapiliarais ir garuoja. Remiantis apskaičiavimais, siaurėjanti parafininė žvakė tolygiai dega maždaug 0,1 g/min greičiu ir skleidžia maždaug 80 W galios šilumą. Žvakės dagtis turi įtakos, kaip žvakė dega. Šiais laikais žvakių kuras dažnai gaminamas iš sojų, palmių arba kitų augalų.
Žvakės ir krikščionybė redaguoti
Išpažįstantieji krikščionybę žvakes naudoja kaip Dievo šviesos šaltinį, kartais žvakės šviesa lyginama su Jėzaus Kristaus šviesa. Žvakės dažnai deginamos ant altoriaus bažnyčiose.
|
Šis straipsnis apie fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |