Žorž Sand
Amandina Aurora Liusilė Diupen, baronienė Diudvan (Amandine-Aurore-Lucile Dupin, Baroness Dudevant, dažniau vadinama pseudonimu Žorž Sand (George Sand); 1804 m. liepos 1 d. – 1876 m. birželio 8 d.) – prancūzų novelistė ir feministė.
Vaikystė ir šeima redaguoti
Žorž Sand gimė aristokratiško kraujo tėvo (kuris buvo tolimas Liudviko XVI giminaitis) ir paprastos motinos šeimoje. Didžiąją dalį vaikystės Sand praleido pas savo močiutę šeimos name, kuris buvo Noano mieste, Beri regione. Daug sąsajų su šiuo namu galima rasti ir jos novelėse. 1822 m. ji ištekėjo už barono M. Casimir Dudevant (1795–1871) ir susilaukė dviejų vaikų – Mauricijaus (1823–1889) ir Solange (1828–1899). 1835 m. Sand ir jos vyras legaliai išsiskyrė; nuo to laiko Sand likusį gyvenimą paskyrė tikros laisvės ir nepriklausomybės paieškoms.
Tuometinė padėtis redaguoti
Žorž Sand reputacija tuometinėje visuomenėje susvyravo, kai ji pradėjo viešumoje vilkėti vyriškus drabužius, kurie atrodė daug drąsiau bei buvo pigesni nei jos socialiniam sluoksniui priimtina moterų apranga. Taip pat Sand savo laiku buvo viena pirmųjų moterų pypkorių (rūkančių pypkę). Šie išskirtiniai jos elgesio bruožai leido jai laisviau jaustis Paryžiuje, taip pat tai jai padėdavo patekti į tokius susibūrimus, į kuriuos ji būtų nepriimta dėl savo socialinio statuso. XIX amžiuje tai buvo išskirtina, nes tuo metu vadinamieji "socialiniai kodai" buvo ypač svarbūs.
Iš kitos pusės, Žorž Sand dėl tokio savo elgesio prarado daug baronienės privilegijų. Tuometinėje visuomenėje moterims buvo leidžiama gyventi atskirai nuo vyrų ir tuo pat metu išlaikyti savo socialines privilegijas tik tuomet, kai šios nedemonstruodavo išskirtinumo iš jas supančios aplinkos.
Santykiai redaguoti
Žorž Sand turėjo romaną su Alfredu de Miuse (1833 m. vasara – 1834 m. kovas), Ferencu Listu ir Frederiku Šopenu (1837–1847). Vėliau ji taip pat susirašinėjo su Gustavu Floberu; nors Sand ir Flobero temperamentas ir estetikos suvokimas žymiai skyrėsi, ilgainiui jie tapo artimais draugais. Sand taip pat artimai draugavo su aktore Marie Dorval; dėl šios draugystės vėliau paplito gandai, kad Sand galėjo būti lesbietė.
Maljorkoje vis dar galima aplankyti vienuolyną, kuriame Žorž Sand praleido 1838–1839 metų žiemą su Frederiku Šopenu ir savo vaikais. Ši kelionė yra aprašyta jos kūrinyje Un Hiver à Majorque ("Žiema Maljorkoje"), publikuotame 1855 m. Sand paliko Šopeną šiek tiek prieš tai, kai šis mirė nuo tuberkuliozės.
Rašytojos karjera redaguoti
Žorž Sand pirma išleista novelė buvo Rose et Blanche (1831), ji ją parašė kartu su Jules Sandeau, iš kurio vėliau pasiskolino ir pseudonimą Sand. Sand vaikystės patyrimai jai begyvenant kaime aprašyti novelėse La Mare au Diable (1846), François le Champi (1847–1848), La Petite Fadette (1849) ir Les Beaux Messieurs Bois-Doré (1857). Kitos Sand novelės – Indiana (1832), Lélia (1833), Mauprat (1837), Le Compagnon du Tour de France (1840), Consuelo (1842–1843) ir Le Meunier d'Angibault (1845).
Vėlesni teatro scenarijai ir autobiografiniai kūriniai: Histoire de ma vie (1855), Elle et Lui (1859) (rašoma apie Sand romaną su de Muse), Journal Intime (išleistas po jos mirties 1926 m.) ir Correspondence. Sand savo name Noane turėjo nedidelį nuosavą teatrą, kuriame dažnai vaidindavo savo kūrinius.
Taip pat Žorž Sand rašė ir kritiką literatūros kūriniams bei politinius tekstus. Jos žymiausia citata laikoma: "Gyvenime yra tik viena laimė - mylėti ir būti mylimam". Savo laiku Sand dėl savo socialinių ryšių, kūrinių ir teiginių buvo plačiai žinoma pasaulyje ir susilaukdavo daug komentarų iš kitų tuometinių meno ir literatūros kūrėjų. Štai kas dažnai buvo sakoma apie Žorž Sand:
- "Ji buvo mąstanti paslaptis, ir ta, kuri nugalėjo savo jaunuosius gerbėjus; Pranašė - Romantikė. "
- V. S. Pritchett (rašytojas)
- "Koks drąsus vyras ji buvo, ir kokia gera moteris. "
- Ivanas Turgenevas (novelistas)
- "Pati moteriškiausia moteris. "
- Alfredas de Miuse (poetas)
Mirtis redaguoti
Žorž Sand mirė savo name Noane 1876 m. birželio 8 d. būdama 72 metų, ir buvo palaidota ten pat. 2004 m. buvo pasiūlytas kontroversiškas planas perkelti jos palaikus į Paryžiaus panteoną.
Kūryba redaguoti
- Voyage En Auvergne (1827, autobiografinis kūrinys)
- Compagnon Du Tour De France (1840)
- La Petite Fadette (1848)
- Chateau Des Désertes (1850)
- Histoire De Ma Vie (1855, autobiografija iki revoliucijos 1848 m.)
Romanai redaguoti
- Indiana (1831)
- Rose Et Blanche (1831, su Jules Sandeau)
- Lelia (1833)
- Andrea (1833)
- Mattea (1833)
- Jacques (1833)
- Leone Leoni (1833)
- Simon (1835)
- Mauprat (1837)
- les Maîtres Mosaïtes (1837)
- l'Oreo (1838) – (liet.) Orasas
- l'Uscoque (1838)
- Un Hiver A Majorque (1839)
- Pauline (1839)
- Gabriel-Gabrielle (1839)
- Horace (1840)
- Consuelo (1842)
- la Comtesse De Rudolstady (1843, Consuelo tęsinys)
- Jeanne (1844)
- Teverino (1845)
- Peche de M Antoine (1845)
- Le Meunier D'Angibault (1845)
- La Mare Au Diable (1846)
- Lucrezia Floriani (1846)
- Francois Le Champi (1847)
- Les Maîtres Sonneurs (1853)
- Elle Et Lui (1859)
- Jean De La Roche (1859)
- L'Homme De Neige (1859)
- La ville Noire (1860)
- Marquis De Villemer (1860)
- Mademoiselle La Quintinie (1863)
- Laura, Voyage Dans Le Cristal (1864)
- Le Dernier Amour (1866, dedikuota Floberui)
Scenarijai redaguoti
- Francois Le Champi (1849)
- Claudie (1851)
- Le Mariage De Victorine (1851)
- Le Pressoir (1853, Play)
- Prancūziška As You Like It adaptacija (1856)
- Le Marquis De Villemer (1864)
- L'Autre (1870, su Sarah Bernhardt)
