Žiupronys

Žiuprónys (blrs. Жупраны, rus. Жупраны) – agromiestelis Gudijoje, Gardino srityje, Ašmenos rajone, 10 km į šiaurės rytus nuo Ašmenos, Ašmenos upės pakrantėje. Kaimo apygardos centras. Pro Žiupronis eina Barysavo–Ašmenos plentas. Dirba asfaltbetonio gamykla, veikia kultūros namai, biblioteka, paštas ir vidurinė mokykla. Yra 1854–1875 m. pastatyta Šv. Petro ir Povilo katalikų bažnyčia, XIX a. pab.–XX a. pr. smuklė, žydų kapinės, Pranciškaus Boguševičiaus muziejus.

Žiupronys blrs. Жупраны, rus. Жупраны
Žiupronių Šv. Petro ir Povilo bažnyčia
Žiupronys 54°28′18″ š. pl. 26°05′12″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gardino sritis
Rajonas	Ašmenos rajonas
Gyventojų (2019)	648
Vikiteka	Žiupronys

Istorija

Vietovė žinoma nuo 1407 m., kai Ldk Vytautas Didysis perdavė Žiupronis valdyti Vilniaus vaivadai Albertui Vaitiekui Manvydui. Pastarojo duktė Sofija Ona Manvydaitė ištekėjo už Mikalojaus Radvilaičio ir šis dvaras ilgam atsidūrė Radvilų valdose. Ta giminė buvo žinoma Lietuvos evangelikų reformatų rėmėja, tokia bažnyčia iškilo ir Žiupronyse (pirmą kartą paminėta 1595 m.). Evangelikai reformatai nuolat jautė pasipriešinimą iš katalikų pusės, Žiupronių trobėsiai Tarnogrado konfederacijos metu buvo sudeginti. Viduramžiais per gyvenvietę nutiestas pašto kelias, Maskvą jungęs su Vilniumi. Pastarajame mieste prieš kelionę paštininkai apsirūpindavo vandeniu iš šaltinių, vadinamų Žiupronių.

Pamažu dvaras su aplinkiniais namais virto miesteliu, 1781 m. turėjęs 35 dūmus ir trim kryptimis vedančias gatves: Salų, Astravo ir Dvaro. Žiupronys kartu su aplinkiniais kaimais Užtilčiais (lenk. Zamościany), Latavičiais, Lapuočiais ir Dukainio palivarku sudarė mažytę grafystę, turinčią 161 darbingo amžiaus gyventojus. Žiupronių evangelikų reformatų bažnyčioje buvo šaukiamos kasmetiniai sinodai, jų metu iš visos Lietuvos suvažiavę delegatai aptardavo šio tikėjimo reikalus.

Karolio Stanislovo Radvilos II sesuo Veronika Radvilaitė ištekėjo už Kulmo vaivados ir Gdansko kašteliono Pranciškaus Stanislovo Kostkos Huten-Čapskio. 1811 m. jų sūnus Karolis ėmė valdyti motinos kraitinį Žiupronių dvarą, kurį po metų sudegino įsiveržusios Napoleono armijos kareiviai. Pamažu dvaras atsistatė, ėmė veikti vandens malūnas, o gerokai vėliau ir lentpjūvė. Evangelikų reformatų bažnyčia, buvusi pavaldi Vilniaus distriktui (vyskupijai), išliko. Nors jai priklausė Omelianų palivarkas ir Juškų kaimas, negausių tikinčiųjų buvo apleista ir stovėjo apgriuvusi. Evangelikų reformatų sinodo, 1816 m. posėdžiavusio Vilniuje, sprendimu pastatas buvo nugriautas.

Karolio Huten-Čapskio sūnus Adomas medinės kapinių koplyčios vietoje pradėjo statyti bažnyčią. Raudonų plytų ir skaldytų akmenų šventovei 1875 m. suteiktas Šv. Apaštalų Petro ir Povilo vardas. Tai neogotikinis vienanavis pastatas, kurio priekiniame fasade iškilęs bokštas. Bažnyčios kampus puošia mūriniai bokšteliai. XIX a. buvo miestelis ir dvaras, Salų valsčiaus Žiupronių seniūnijos centras.

Pagal 1921 m. Rygos sutartį Žiupronys atsidūrė tarpukario Lenkijos sudėtyje, įėjo į Ašmenos apskrities sudėtį. Nuo 1939 m., išskyrus hitlerinės okupacijos laikotarpį, priklausė Baltarusijos TSR.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2019 m.
1866 m.	1905 m.	1931 m.	1971 m.	1993 m.	1997 m.	2009 m.	2019 m.
284	828	679	423	734	795	720	648
Demografinės raidos histograma

• 
  Gatvė Žiupronyse 1896 metais
• 
  Miestelio vaizdas Pirmojo pasaulinio karo metais
• 
  Žiupronių gyventojai 1916 m. žiemą
• 
  Vokietijos kaizerio kariuomenė miestelyje 1916 m.

Šaltiniai

• „Starożytna Polska pod względem historycznym, jeograficznym i statystycznym opisana przez Michała Balińskiego i Tymoteusza Lipińskiego“ (tom IV, str. 204), Warszawa, 1886
• Trakt Napoleonski // „Tygodnik Ilustrowany“ 1912, cz. 8.^{[neveikianti nuoroda]}
• Vilniaus distriktas ir parapijos (Ištrauka iš dr. A.Baublio knygos „Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios sinodas“^{[neveikianti nuoroda]}