Žeimiai (Kretinga)
| Žeimiai | ||
|---|---|---|
  Žeimiai |
||
| 56°02′06″š. pl. 21°38′31″r. ilg. / 56.035°š. pl. 21.642°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | |
| Gyventojų | 48 | |
 Vikiteka |
Žeimiai (Kretinga) | |
Žeimiai – kaimas šiaurės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės pakraštyje, 5 km į pietryčius nuo Salantų, prie kelio 169 Skuodas–Plungė ir Bubino upelio.
Etimologija redaguoti
Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Žeimys daugiskaitos. Vietovardis rašomas lenk. Żeimy, Żejmy, Żejmie, liet. Žeimiai, žem. Žeimē, vok. Sheime, rus. Жеймe, Жеймяй.
Geografija redaguoti
Kaimas plyti į vakarus nuo Šateikių girios, abipus kelio 2324 Žeimiai–Tuzai . Ribojasi su Tuzais, Šateikiais, Rekete, Gaivališke, Gedgaudžiais, Gargždele ir Laiviais. Per kaimą teka Bubinas ir Kūlupis. Pietvakarine dalimi praeina kelias 169 Skuodas–Plungė .
Istorija redaguoti
Kaimas susiformavo XVI a. antroje pusėje, po Valakų reformos. Priklausė Platelių, vėliau – Šateikių dvarui. Dvasiniu kaimo gyvenimu rūpinosi Platelių, nuo1630 m. – Salantų bažnyčios kunigai.
1750 m. buvo 19, 1821 ir 1843 m. – po 33, 1846 ir 1866 m. – po 34 kiemus,[2] 1870 m. – 142 revizinės sielos (prievolininkų luomo vyrai) ir 867 rėžiai žemės,[3] 1923 m. – 33 ūkiai.[4]
Vykdant Lietuvos žemės reformą, gatvinis-valakinis kaimas 1927 m. buvo išskirstytas į vienkieminius ūkius.[5] Prie jo prijungta dalis išparceliuoto Naujosios Imbarės dvaro žemių,[6] o šiaurės rytinėje dalyje susiformavo Titnagų vienkiemis. Reformos metu kaime buvo suformuotas žemės sklypas pradžios mokyklos statybai.[7]
1941 m. kaime buvo laikomi Salantų žydai, sušaudyti Šateikių girioje. Iki 1963 m. Žeimiai buvo Tuzų apylinkės administracinis centras. Pokariu kaimo žemės priklausė Lenino (nuo 1988 m. – Laivių) kolūkiui.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1915? m. | Šateikių seniūnija, Gintališkės valsčius, Telšių apskritis |
| 1919–1940, 1941–1944 m. | Tuzų seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941, 1944–1950 m. | Tuzų apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1954 m. | Tuzų apylinkė, Salantų rajonas |
| 1954?–1959 m. | Tuzų apylinkės centras, Salantų rajonas |
| 1959–1963 m. | Tuzų apylinkės centras, Kretingos rajonas |
| 1963–1995 m. | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Laivių seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai redaguoti
 | ||||||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m.[8] | 1923 m.sur.[9] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 331 | 310 | 331 | 365 | 261 | 259 | 240 | ||
| 1979 m.sur.[12] | 1987 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | ||
| 183 | 116 | 116 | 92 | 62 | 48 | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės redaguoti
- Gimė
- Kazimieras Olšauskas (1911–1954), spaudos bendradarbis, rašytojas, politinis kankinys, kunigas kanauninkas.
Kultūros paveldas redaguoti
- Žeimių senosios kapinės, vadinamos Kapeliais, Marų kapais, Švedine (XVI a. – XX a. pr.)
- Kapinių koplytėlė (XX a. I p.)
- Spaudos bendradarbio, rašytojo, politinio kankinio, kunigo kanauninko Kazimiero Olšausko (1911–1954) gimtinės sodyba
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71, 73
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 185 - ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 82
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 120
- ↑ Žemaičių prietelius – 1932 m. balandžio 22 d. – Nr. 17. – P. 4
- ↑ Vyriausybės žinios – 1927 m. lapkričio 22 d. – Nr. 262. – P. 5
- ↑ Julius Kanarskas. Žeimiai. – Švyturys – 1992 m. kovo 21 d. – P. 3
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Žeimiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 879 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Žeimiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 643
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos redaguoti
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
SALANTAI – 5 km Gargždelė – 3 km |
Tuzai |
| ||||||||
| Gedgaudžiai – 2 km |
|
Gintališkė – 5 km | |||||||||
| Reketė – 2 km | ŠATEIKIAI – 5 km | ||||||||||
