Žaliukė (Chloris chloris arba Carduelis chloris) – kikilinių (Fringillidae) šeimos paukštis.

Carduelis chloris
Žaliukė (Carduelis chloris)
Žaliukės (Carduelis chloris) patinas ir patelė
Žaliukės giesmė
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
( Passeriformes)
Šeima: Kikiliniai
( Fringillidae)
Gentis: Carduelis
( Carduelis)
Rūšis: Žaliukė
( Carduelis chloris)
Binomas
Carduelis chloris
Linnaeus, 1758
Žaliukės paplitimo arealas:
  Peri, pastebima visus metus
  Peri, pastebima tik vasaromis
  Žiemoja
  Išplatinta žmonių

Paplitimas redaguoti

Eurazijoje žaliukės arealas driekiasi nuo Atlanto iki Uralo, šiaurinė riba eina centrine Suomija, Kamos aukštupiu, pietinė – Viduržemio jūros pakrante, Mažąja Azija, Volgos žemupiu, Uralo vidurupiu. Yra izoliuotas arealas Vidurinėje Azijoje, taip pat gyvena Šiaurės Afrikoje, Viduržemio jūros salose.

Lietuvoje redaguoti

Lietuvoje dažnas paukštis. Stebima ištisus metus, aptinkama visoje šalies teritorijoje. Manoma, kad peri iki 250 000 porų.[1]

Išvaizda redaguoti

Patino viršutinė kūno pusė gelsvai žalia, apatinė geltona, žalio atspalvio. Patelė panaši į patiną, bet blankesnių, rusvai gelsvų spalvų. Snapas balsvas, kojos rausvos. Jaunikliai panašūs į patelę, jų nugara dėmėta, o antuodegis rudas. Patinų kūno ilgis 88,9 mm, kūno masė 28,1 g, patelių kūno ilgis 86,1 mm, masė 26,8 g.

Elgsena redaguoti

Gyvena miškų pakraščiuose, gyvatvorėse, soduose, parkuose, kapinėse, sodybose ir kituose želdynuose kur yra eglių, kėnių, tujų ar pocūgių. Gyvena būreliais po 2-3 poras, o vasaros pabaigoje ir rudenį telkiasi į didesnius būrius, laikosi linų, javų laukuose, prie sodybų.

Lizdą krauna krūmuose, iki 3 m aukštyje. Lizdui naudoja šakneles, sausą žolę, kerpes, samanas, vidų iškloja įvairiais plaukais, augalų pūkais. Deda 5-6 melsvai baltus su rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri 13-14 dienų. Išaugina dvi vadas. Jaunikliai lizde išbūna apie 14 dienų. Gyvena apie dešimt metų, seniausi individai užfiksuoti sulaukę 12–13 metų.[2]

Mityba redaguoti

Žaliukė maitinasi įvairių augalų pumpurais, lapeliais, garstukų, rūgčių, svėrių, kiečių, šeryčių, linų, grikių, usnių, guobų, kanapių, vinkšnų, pušų, skirpstų, eglių, maumedžių sėklomis. Taip pat lesa vabzdžius bei jų lervas (straubliukus, sprindžius, pjūklelius, lapsukius).[3]

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Jusys, V., Karalius, S., Raudonikis, L. Lietuvos paukščių pažinimo vadovas. Lietuvos ornitologų draugija, 2020, p. 264
  2. Fransson, T., Jansson, L., Kolehmainen, T., Kroon, C. & Wenninger, T. (2017). EURING list of longevity records for European birds
  3. „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.