Šliaužiančioji tramažolė

Šliaužiančioji tramažolė (Glechoma hederacea) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos, tramažolių (Glechoma) genties augalas. Liaudyje vadinamas liaukažole bei rėple.

Daugiametis žolinis augalas. Stiebas gulsčias, šliaužiantis arba kylantis, keturbriaunis, 20-40 cm ilgio, su ilgomis, įsišaknijančiomis palaipomis, plikas arba ties briaunomis plaukuotas. Lapai žiemojantys, priešiniai, ilgakočiai, apatiniai inkstiški, viršutiniai apskritai širdiški, karbuoti, viršutinė pusė tamsiai žalia, blizganti, apatinė žalia, matinė. Žiedai trumpakočiai, po 3-4 lapų pažastyse. Taurelė vamzdiškai varpiška, neryškiai dvilūpė, penkiadantė. Jos viršutinę lūpą sudaro 3 ilgesni, o apatinę 2 trumpesni danteliai. Vainikėlis violetinis arba rausvas, taip pat dvilūpis. Viršutinė vainikėlio lūpa plokščia, apatinės lūpos viduje yra plaukelių. Kuokeliai 4, viršutiniai ilgesni už apatinius. Mezginė dvilizdė. Vaisius suskyla į rusvus, šiek tiek tinkliškai raukšlėtus, elipsiškus riešutėlius.

Žiedai

Žydi balandžio - birželio mėn., kartais ir vėliau. Peržydėjęs augalas išleidžia daug palaipų, iš kurių kitais metais išauga nauji augalai. Labai dažnas visoje Lietuvoje. Auga miškuose, pamiškėse, krūmuose, upių ir ežerų pakrantėse, pakelėse, patvoriuose, panamėse, gana drėgnose vietose. Žinoma keletas šios rūšies formų, kurios skiriasi stiebo, lapo, žiedo didumu, plaukuotumu, forma.

Auga miškuose, upių pakrantėse, pakrūmėse, patvoriuose.

Vaistams naudojama žolė. Ji pjaunama augalams žydint. Žolėje yra 0,03-0,06 % eterinio aliejaus, 6,7 % rauginių medžiagų, cholino, glechomino, cukraus, acto, vyno rūgščių, askorbino rūgšties, antocianinių, dažinių, mineralinių medžiagų.

Augalas medingas, jauni lapai vartojami daržovių patiekalams paskaninti, jų dedama į salotas, troškinius, sriubas.

Literatūra

Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 54 psl.