Šiaurinė linėja
| Linnaea borealis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Šiaurinė linėja (Linnaea borealis) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Linnaea borealis L. |
Šiaurinė linėja (lot. Linnaea borealis, angl. Twinflower, vok. Moosglöckchen, Erdglöckchen) – sausmedinių (Caprifoliaceae) šeimos monotipinės linėjų (Linnaea) genties krūmokšnis.
Paplitimas ir augavietės redaguoti
Savaime šiaurinė linėja paplitusi vidutinių platumų Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Šiaurės Azijoje. Lietuvoje apyretė, labiausiai išplitusi pajūryje, vietomis aptinkama pietuose ir rytuose.
Yra išskiriami trys pagrindiniai porūšiai, paplitę skirtinguose žemynuose:
- Linnaea borealis subsp. borealis – Europoje
- Linnaea borealis subsp. americana (J. Forbes) Rehder – Šiaurės Amerikoje
- Linnaea borealis subsp. longiflora (Torr.) – Azijoje ir vakarinėje Šiaurės Amerikoje
Auga spygliuočių miškuose, nelabai derlinguose, apysausiuose ir sausuose dirvožemiuose. Mėgsta šešėlį.
Biologija redaguoti
_leaf.jpg)
Tai daugiametis, 5–20 cm aukščio krūmokšnis, sudarantis didelius sąžalynus. Šaknys siekia iki 10 cm gylį. Kai augalui 5–10 metų, susidaro palaipos, bambliuose įsišaknijančios. Stiebas laibas, iki 1 m ilgio, 1–3 mm skersmens, pažeme besidriekiantis, medėjantis, su mažomis, stačiomis šakutėmis. Lapai priešiniai, visžaliai, odiški, beveik apskriti, atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški, karbuoti arba lygiakraščiai, trumpakočiai, 0,3–1,5 cm pločio, 0,4–2,5 cm ilgio, negausiai apaugę plaukeliais, išsidėstę poromis vienas prieš kitą. Lapai po 12–16 mėnesių nukrenta.
Kvepiantys žiedai sukibę po porą ar po tris apaugusių liaukingais plaukeliais žiedkočių viršūnėse. Pažiedės pusiau suaugusios su vaisiumi. Suaugtinis vainikėlis iš vidaus plaukuotas, 5–10 mm ilgio, varpelio formos, iš penkių rusvų ar baltų su rausvais ruoželiais vainiklapių. Taurelė iš penkių smailėjančių taurėlapių. Kuokeliai 4, iš jų 2 ilgesni. Mezginė apatinė, trilizdė, su daugeliu užsimezgusių sėklapradžių, bet iš jų išauga tik vienas.
Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Vaisius – sausas, 3 mm ilgio, vienasėklis kaulavaisis, apaugęs liaukiniais plaukeliais. Vaisius subręsta per 36 dienas. Sėklos išlieka gyvybingos vienerius metus. Augalas dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai palaipomis.
Augalo chromosomų rinkinys diploidinis, 2n = 32.[1]
Naudojimas redaguoti
Šiaurinė linėja dekoratyvi, globotina. Plisdama palaipomis sudaro besidriekiančius sąžalynus – kilimus, todėl tinka apželdinti darželiams.
Maistui galima vartoti lapus. Žolėje yra askorbino rūgšties, kumarino, alkaloidų, mineralinių medžiagų. Žolė pjaunama žydėjimo metu ir džiovinama pavėsyje. Žaliavos preparatai vartojami nuo kosulio, sąnarių skausmų, nuoviro pavilgai dedami ant patinusių, traumuotų vietų.
Pavadinimas redaguoti
Šiaurinė linėja pavadinta garsaus sistematikos, Švedijos Upsalos universiteto profesoriaus Karlo Linėjaus garbei.
Augalas jau buvo žinomas XVI amžiuje ir buvo lotyniškai vadinamas Campanula serpyllifolia. Linėjus šią gėlę labai mėgo. Jis norėjo, kad jau būtų suteiktas linėjos (Linnaea) vardas, tačiau tuo metu botanikai dar augalams nesuteikė pavadinimų pagal save, todėl Linėjus turėjo surasti kitą botaniką, kuris tai galėtų padaryti.
Nyderlanduose Linėjus susidraugavo su garsiu daktaru ir botaniku J. F. Gronovijumi. Jis Linėjui padėdavo ekonomiškai ir kitais būdais. Gronovijus gėlytę pavadino Linnaea savo draugo garbei. Patenkintas Linėjus prie genties pavadinimo pridėjo būdvardį borealis, kuris reiškia „šiaurinė“.[2]
Kita informacija redaguoti
Linnea yra švediškos kilmės populiarus moteriškas vardas.
Nuorodos redaguoti
- Šiaurinės linėjos mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per Theplantlist.org Archyvuota kopija 2019-07-27 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
- Nature Gate (anglų k.)
- Plants for a Future Archyvuota kopija 2014-07-19 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
- Trees for life Archyvuota kopija 2012-07-05 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
Literatūra redaguoti
- Vasarą žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Vilnius, Mokslas, 1987, 70 p.
- Enciklopedinė miško knyga, Gediminas Isokas, Vilnius, Mintis, 2001, 166 p. ISBN 5-417-00831-1
- Lietuvos TSR Flora, Lietuvos TSR mokslų akademija (dab. Lietuvos mokslų akademija), Vilnius, Mokslas, 1980, VI tomas, 521 p.
