Šiaurės Fryzija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šiaurės Fryzija (fryz. Nordfraschlönj, Noordfreeskluin, Nuurdfriislön’, Nuurdfresklun, Nuardfresklun, Nöördfreesklöön) – labiausiai į šiaurę nutolusi Fryzijos krašto dalis. Apima Jutlandijos pusiasalio pietvakarinę pakrantę tarp Eiderio ir Vido upių bei Šiaurės Fryzų salas (Ziultą, Fėrą, Amrumą, Nordstrandą, Helgolandą). Dabar iš esmės visa Šiaurės Fryzija patenka į Vokietijos Šlezvigo-Holšteino žemės Šiaurės Fryzijos apskritį (centras – Huzumas).

Fryzų žemės (geltona) Šlezvige-Holšteine

Šiaurės Fryzijoje dabar paplitusios vokiečių bei danų kalbos (pietų jutlandų tarmė), bet yra ir kalbančių šiaurės fryzų tarmėmis (~10 tūkst. žmonių).

Šiaurės Fryzijos vėliava

Fryzai į Šiaurės Fryziją ėmė keltis ~VIII a.: pradžioje apgyvendino salas, vėliau – toliau žemyne esančius kraštus. Viduramžiais šiaurės fryzai varė prekybą su Anglija. Nuo XIV–XV a. pradėta druskos gamyba. Nuo XVII a. šiaurės fryzai pagarsėjo kaip geri jūrininkai, jie būdavo imami į banginių medžioklės laivus. 1864 m., po antrojo Šlezvigo karo, Šiaurės Fryzija perėjo iš Danijos valdžios į Prūsijos. XIX a. prasidėjo tautinis atgimimas.

Dabar Šiaurės Fryzijoje vystomas turizmas ir vėjo energetika.