Šiaulėnai
| Šiaulėnai | ||
|---|---|---|
| ||
  Šiaulėnai |
||
| 55°40′37″š. pl. 23°24′04″r. ilg. / 55.677°š. pl. 23.401°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Radviliškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Šiaulėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 575 | |
 Vikiteka |
Šiaulėnai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Шавляны[2][3] | |
Šiaulėnai – miestelis Radviliškio rajono savivaldybėje, šalia kelio 148 Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Šiaulėnų Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1857 m.) ir kapinės su Šiaulėnų Šemetų koplyčia, veikia Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazija, biblioteka, krašto muziejus, paštas (LT-82043). Išlikęs Šiaulėnų dvaras. Pro miestelį teka Šušvė.
Istorija redaguoti
Šiaulėnų dvaras minimas nuo 1492 m. Pirmoji Šiaulėnų bažnyčia pastatyta 1518 m. XIX a. pradžioje pradėjo veikti žydų sinagoga, dvi špitolės, parapijinė mokykla, apie dešimt parduotuvių, penkios karčiamos, trys aludės, traktierius, vaistinė. Tuo metu Šiaulėnai buvo miestelis Šiaulių apskrityje, valsčiaus centras, buvo Šiaulėnų dvaras.[4][5]
II pasaulinio karo metu dauguma miestelio žydų buvo sunaikinti.
1995 m. gegužės 24 d. Prezidento dekretu patvirtintas Šiaulėnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XV a. | ? | Žemaitijos seniūnija |
| nuo XVI a. pradžios | Šiaulėnų valsčiaus centras | ? |
| XIX a. pradžia – 1947 m. | Šiaulių apskritis | |
| 1947–1950 m. | Radviliškio apskritis | |
| 1950–1995 m. | Šiaulėnų apylinkės centras | Radviliškio rajonas |
| 1995– | Šiaulėnų seniūnijos centras | Radviliškio rajono savivaldybė |
Miestelio objektai redaguoti
Šiaulėnų dvaras redaguoti
Šiaulėnų dvaras minimas nuo 1492 m. Pirmasis žinomas dvaro savininkas buvo Kontautas – žymus didikas, Žemaitijos seniūnas. Nuo 1554 m. Šiaulėnai atiteko Šemetoms, kurie giminystės ryšiais buvo susiję su Kęsgailomis ir Kontautais. Pirmasis Šemetų giminės Šiaulėnų dvaro savininkas buvo Stanislovas Šemeta.
Dabar dar yra išlikęs XIX a. pastatas su oranžerija, kuri jungė dvaro rūmus su tarnų namu. Šalia dvaro yra svirnas, koplytstulpis, kalvės griūvėsiai.
Šiaulėnų dvarui apsauga nėra paskelbta nei valstybiniu, nei regioniniu lygiu, nors į nekilnojamųjų vertybių registrą pastatas įrašytas. Keliolika pastarųjų metų dvaras priklausė privatiems asmenims.[6]
Šiaulėnų Šv. Onos bažnyčia redaguoti
Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1514 m., o dabartinė mūrinė – 1869 m. Jos statybą rėmė dvarininkas Jonas Šemeta, architektas Fulgentas Rimgaila (nespėjo išvysti savo kūrinio – numirė pirmaisiais dvaro statybos metais – 1870). Statybos truko devynerius metus. Virš bažnyčios durų užrašai lotynų ir lietuvių kalbomis skelbia: „Garbė Visagaliam Dievui“. Visas altorius padarytas iš dirbtinio marmuro.
Bažnyčia atspindi dviejų stilių architektūros bruožus – romaninės ir gotikinės. Yra stačiakampio plano ir dvibokštė. Vidus yra 3 navų, skliautuotas. Aplink Šventorių apjuosta metalinė ažūrinė tvora.
Šemetų koplyčia-mauzoliejus redaguoti
Šemetų giminės koplyčia – mauzoliejus esantis Šiaulėnų miestelio kapinėse. Romantizmo epochos neorenesanso stiliaus pastatas. Koplyčia- mauzoliejus pastatytas 1850 m. iš lėšų, kurias skyrė Diktariškių dvaro savininkas Juozapas Šemeta. Ten amžinojo poilsio atgulė Šemetų giminės atstovai 2011 m. buvo atlikti koplyčios restauracijos darbai, dėl avarinės būklės. Koplyčią- mauzoliejų dengia Šemetų giminės herbas. Pastate eksponuojami kryžiai.[7]
Balio Buračo paminklas redaguoti
2011 m. liepos 30 d. Šiaulėnų miesto aikštėje buvo atidengtas ir pašventintas paminklas, Šiaulėnų miestelio kraštiečiui Baliui Buračui pagerbti. Paminklo autorius – Stasys Žirgulis.
Balys Buračas – vienas iš garsiausių Šiaulėnų miestelio asmenybių. Jo darbų kolekcija siekia: apie 4200 dainų, 7600 papročių, smulkiosios tautosakos pavyzdžių, šokių ir žaidimų aprašymų, 6400 margučių; 800 lietuviškų tautinių juostų. Surinkta fotodokumentų kolekciją sudarė 18 200 negatyvų ir apie 36 000 pozityvų, bet po II pasaulinio karo teišliko tik apie 11 000.[8]
Šiaulėnų krašto muziejus redaguoti
Muziejaus įkūrėjas yra pripažįstamas Vitas Pranas Tutkus. Šiaulėnų krašto muziejus yra įsikūręs sename, prieškario laikais pastatytame name. Medinio pastato centrinėje dalyje yra išlikusi autentiška virtuvė su duonkepe krosnimi bei kaminu, kuriame seniau buvo rūkoma mėsa. Muziejus suskirstytas į tris dalis. Viena iš dalių skirta kraštiečiams, broliams Baliui ir Jonui Buračams. Kitas atskiras kambarys paskirtas Vladui Tiškui (garsus Nepriklausomos Lietuvos visuomenės veikėjas). Pastato antrame aukšte eksponuojama sukaupta medžiaga apie šio krašto iškilius žmones ir eksponuojami įvairūs senoviniai buities rakandai, daiktai, reikmenys, prietaisai bei nuotraukos. Muziejuje galima apsilankyti virtualiai.[9]
Mūro kryžius redaguoti
Baltos spalvos apie 5 metrus aukštį siekiantis kryžiaus paminklas. Mūro kryžiumi pavadintas, nes yra iš betono, mūro. Anksčiau kryžius buvo sugriautas, bet dabar vėl restauruotas.
Paminklo kolonos masyvios. Statinys atviras iš visų pusių. Viršutinėje dalyje yra koplytėlė, o jos viduje yra juodas metalinis kryžius su Nukryžiuotojo figūrėle. Stogą dengia metalinė iškaldinta didelė saulė.[10]
Šiaulės apžvalgos bokštas redaguoti
Šiaulės apžvalgos bokštas yra 21 m aukščio ir pastatytas ant aukščiausios apylinkės kalvos. Apžvalgos bokštas yra pastatytas tarp Šiaulėnų ir Šaukoto miestelių esančiuose kalneliuose, nuo kurio matosi šių apylinkių vaizdai. Užlipus matomi ne tik Radviliškio miesto, bet ir Rėkyvos, Šiaulių daugiabučių viršūnes, taip pat greta esantys kaimai bei banguotas jų kraštovaizdis, eksploatuojami durpynai. Prie bokšto įrengtas pėsčiųjų takas, jis veda iki Kudinių piliakalnio Šiaulės kalno.[11]
Kudinų piliakalnis redaguoti
Tai – iš I tūkst. – II tūkst. pradžios išlikęs piliakalnis, įrengtas atskiroje kalvoje. Kudinų piliakalnis turi ne vieną pavadinimą. Jis dar gali būti vadinamas Šiaulės, Saulės kalnas. Jis įrengtas atskiroje kalvoje, netoli Šiaulės bokšto. Piliakalnio šlaitai statūs, 12-18 m aukščio, juose auga pavieniai medžiai, aikštelė apvali, 25 m skersmens, centre pastatytas kryžius. Piliakalnio prieigose, panašiai 2,5 ha plote matoma papėdės gyvenvietė.[12]
Švietimo ir ugdymo įstaigos redaguoti
Pirmoji mokykla įkurta 1805 m., kai prie bažnyčios buvo įsteigta parapinė pradinė mokykla. 1990 m. mokyklai suteiktas Marcelino Šikšnio vardas. 2014 m. gruodžio 30 d. mokykla tapo gimnazija.[13]
Gyventojai redaguoti
 | ||||||||
| 1885 m.*[3] | 1903 m.*[2] | 1923 m.sur.[14] | 1959 m.sur.[15] | 1970 m.sur.[16] | 1979 m.sur.[17] | 1982 m.[18] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 707 | 1 664 | 801 | 806 | 654 | 736 | 837 | ||
| 1987 m.[19] | 1989 m.sur.[20] | 2001 m.sur.[21] | 2011 m.sur.[22] | 2021 m.sur.[23] | - | - | ||
| 861 | 960 | 890 | 751 | 575 | - | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės redaguoti
- Marcelė Jurgauskaitė (1876–1961), knygnešė (Kudinų kaimas).
- Adomas Bitė (1827–1884), 1863 m. sukilimo dalyvis, būrio vadas.
- Juozas Silvestras Dovydaitis (1825–1882), Varnių seminarijos rektorius.
- Marcelinas Šikšnys (1874–1970), rašytojas ir matematikas, kultūros ir švietimo darbuotojas.
- Pranciškus Šemeta (1802–1882), 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadas.
- Jonas Stankus (g. 1927 m.), akušeris-ginekologas, medicinos mokslų daktaras.
- Irena Ona Čibirienė (g. 1922 m.), gydytoja oftomologė, medicinos mokslų daktarė.
- Povilas Domeika (g. 1938 m.), ekonomistas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras.
- Aldona Ragauskaitė-Kuliukienė (g. 1922 m.), solistė ir režisierė.
- Aurelija Ragauskaitė (g. 1929 m.), teatro režisierė.
- Česlovas Mazūras (g. 1942 m.), architektas.
- Petras Mazūras (1949 m.), skulptorius.
- Vitalijus Mazūras (g. 1934 m.), dailininkas.
- Antanas Miknius (g. 1935 m.), ekonomistas.
- Rita Dambrauskaitė (g. 1949 m.), pedagogė, poetė.
- Marija Birutė Kudulytė-Navardauskienė (g. 1941 m.), pedagogė, poetė.
- Balys Buračas (1897–1972), fotografas, etnografas, kraštotyrininkas.
- Jonas Buračas (1898–1977), pedagogas, dailininkas, grafikas, tapytojas.
- Simona Šukytė (g. 1990 m.), arkordeonistė.
Galerija redaguoti
-
Šiaulėnams – 510 metų -
Įamžintas karo lakūno Jono Mačiulio atminimas -
Paminklas Lietuvos kariams, 1931 m. -
Koplytstulpis -
1886 m. statyto kryžiaus postamentas -
1886 m. statyto kryžiaus užrašas
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Шавляны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 90 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 752 psl.
- ↑ Szawlany (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 811 psl. (lenk.)
- ↑ Szawlany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 639 psl. (lenk.)
- ↑ Vikipedija ,,Šiaulėnų dvaras"
- ↑ Radviliškio viešoji biblioteka (2019), Iškalbingi praeities ženklai. Kultūros paveldo objektai Radviliškio rajone, 2-oji papildyta laida, 138–139 psl.
- ↑ Vikipedija ,,Balys Buračas“
- ↑ Ž. Kavaliauskaitė (2003), Šiaulėnai saugo garsią istoriją.[1] Archyvuota kopija 2021-12-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka (2020). Mažosios architektūros objektai. Šiaulėnų ir Šaukoto krašte. 27 psl.
- ↑ Nesedėk namuose (2020), Šiaulės žemės apžvalgos bokštas. [2]
- ↑ Pamatyk Lietuvoje (2015–2020), Kudinų piliakalnis.[3]
- ↑ Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijos svetainė. [4]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Šiaulėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 387 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Šiaulėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 564 psl.
- ↑ Šiaulėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 176
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos redaguoti
- Monografijos apie Šiaulėnus apžvalga
- Šiaulėnai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 98 psl.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Acokavai – 8 km | RADVILIŠKIS – 22 km Daugėlaičiai – 11 km |
| ||||||||
| Šiaulaičiai – 6 km TYTUVĖNAI – 19 km |
|
||||||||||
| Kunigiškiai – 5 km ŠAUKOTAS – 12 km | |||||||||||
