Ševa

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ševa (gezas: ሽዋ šawā), dar Šoa - istorinis Etiopijos regionas centrinėje šalies dalyje. Šiuo metu yra padalintas tarp Oromo, Amharų regionų. Šis regionas nuo senų laikų turėjo savo valstybingumą. Tai taip pat viena Etiopijos provincijų, egzistavusi 1943-1995 m.

Ševa ሽዋ Šawā
← 1943 – 1995 →   →   →
Valstybė	Etiopija
Administracinis centras	Adis Abeba
Avradžos	11

Istorija

Etiopijos istorinis regionas: Ševa ሽዋ
Šalis	Amharų, Oromo
Tautos	amharai, oromo
Valstybės	Ševos sultonatas, Ševos karalystė
Miestai	Adis Abeba

Kadangi Etiopijos civilizacija prasidėjo šiaurinėje Etiopijos dalyje, Ševos regionas iš pradžių buvo atskirtas nuo kultūrinių centrų. Nepaisant to, legendos teigia, jog teritorija priklausė senajai Aksumo imperijai, ir čia valdė senoji Solomonidų dinastija.

Krikščioniška Etiopijos kultūra į Ševą atkeliavo apie VII a., amharams migruojant į pietus. Tuo pat metu į regioną veržėsi islamas, kuris ilgainiui čia įsigalėjo. Po Aksumo imperijos žlugimo IX a., čia priebėgą rado senoji Aksumo imperatorių dinastija, kuri valdė Zagvės dinastijos laikais.

Sultonatas

Pirmasis Ševos valstybingumo laikotarpis buvo nuo IX a., kuomet čia susiformavo savarankiška musulmoniška valstybė Ševos sultonatas. Spėjama, kad jos sostinė buvo Valalachas.

Šiaurinė regiono dalis išliko krikščioniška ir suvaidino didžiulį vaidmenį krikščioniškos Etiopijos istorijoje. Čia XIII a. gyveno žymus Etiopijos šventasis Teklė Haimanotas, kuris įkūrė vieną svarbiausių Etiopijos vienuolynų. Jo laikais Ševoje gyveno ir Jekuno Amlakas, kuris 1270 m. nugalėjo paskutinįjį Zagvės dinastijos imperatorių. Remdamasis legenda, Jekuno Amlakas teigė, jog jis yra Aksumo dinastijos palikuonis. Jo naujai įkurta dinastija Solomonidai valdė Etiopiją iki 1974 m.

1285 m. sultonatą užkariavo kaimyninis Ifato sultonatas, taip pabaigdams pirmąjį Ševos valstybingumo laikotarpį. Šiam nusilpus, XV a. regioną užvaldė Etiopija. XVI a., stiprėjant musulmoniškam Adalio sultonatui, Ševa priklausė jam.

XVII a., vykstant oromo genčių migracijoms, Ševa iš pietų buvo apgyvendinta naujų tautų, kurios priėmė vietos papročius ir religijas (islamą ir krikščionybę). Tai buvo laikotarpis, kai apie regioną žinoma labai mažai.

Karalystė

Karalius Sahla Selasie

XVII a. pabaigoje Ševoje susiformavo nauja dinastija, kurios pirmasis atstovas Negasi pradėjo savo užkariavimus šiaurinėje Ševos teritorijoje (Menzo srityje). Jis sukūrė savo nepriklausomą valstybę ir sostinę perkėlė piečiau, į Debre Berhaną.

Jo įpėdiniai titulavosi meridazmachais. Žymiausias jų buvo Sahle Selasie, kuris į valdžią atėjo 1813 m. Jis išplėtė Ševos teritorijas toli į pietus (iki guragių sričių), o šiaurėje kovojo su oromo, kurie buvo atskyrę Ševą nuo Etiopijos imperijos. Tai vedė į Ševos nepriklausomybę, ir 1839 m. Sahle Selasie pasiskelbė karaliumi (negus), o Ševa tapo karalyste.

Ševos karalystė XIX a. pab.

1855 m. valdant Sahle Selasi įpėdiniui Haile Melekotui, Ševa buvo užimta Etiopijos imperatoriaus Tevodros II pajėgų. Taip valstybė prijungta prie Etiopijos, joje paskirti vietininkai. Po to Ševoje keletą kartų kilo maištai prieš centrinę valdžią.

Galiausiai 1865 m. dar vieno maišto metu į Ševos sostinę grįžo Haile Melekoto sūnus Sahle Maryamas, kuris atkūrė karalystę ir valdė kaip Menelikas.

1889 m., mirus Etiopijos imperatoriui Johanes IV, Menelikas pretendavo į sostą ir tapo imperatoriumi Meneliku II. Tokiu būdu jo karalystė buvo įjungta į Etiopijos imperiją. Ševos sostinė Adis Abeba tapo visos Etiopijos sostine.

Provincija

1936 m. Italijai okupavus Etiopiją, Ševa tapo vienu iš šešių administracinių Italijos Rytų Afrikos provincijų - Scioa provincija. Etiopijai iškovojus nepriklausomybę, po 1942 m. administracinių reformų, ji liko vienu iš Etiopijos administracinių vienetų ir buvo apsupta Godžaro, Velo, Velegos, Hararhės, Arsi, Kafos, Sidamo provincijų. Ši provincija buvo panaikinta 1995 m., kuomet ji padalinta tarp trijų etniškai suformuotų administracinių regionų.

Valdovai

Ševos valdovai nuo XVII a. titulavosi kunigaikščiais (meridezmach), o 1807-1856 m. ir 1865-89 m. buvo de facto nepriklausomi (titulavosi ras, nuo 1839 - negus).

• 1682-1703 Negasi Krestos Lebsa Qal
• 1704-1719 Sebestyanos Negasi Krestos
• 1719-1744 Qedami Qal Sebestyanos
• 1744-1775 Amha Iyasus Qedami Qal
• 1775-1807 Tewodros Amha Iyasus
• 1807-1813 Welde Giyorgis Tewodros
• 1813-1847 Sahle Selasi
• 1847-1855 Haile Melekotas
• 1855-1856 Sahle Mariamas
• 1856-1859 Haile Mikaelis Sahle Selassie
• 1859-1865 Bezabehas (1859-1860 m. valdė Seyfu Sahle Selassie)
• 1865-1889 Sahle Mariamas

Vikižodynas