Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai (piln. „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“) – čekų rašytojo J. Hašeko satyrinis romanas – epopėja, parašytas 19221923 m. ir papuoštas dailininko Jozefo Lados piešiniais. Romanas nebuvo baigtas dėl rašytojo mirties. „Šveiko nuotykiai“ tapo nepaprastai populiarūs Rytų Europos valstybėse ir Vokietijoje, ir laikomi viena pirmųjų antikarinių knygų pasaulinėje literatūroje.

Šveiko skulptūra Humenn, Slovakija

Romano priešistorė redaguoti

Kareivio Šveiko personažas pasirodo J. Hašeko apsakymuose dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Juose Šveikas – naivus, geraširdis, atlapaširdis ir kvailokas kareivis. Tačiau romane Šveikas įgyja sarkastiškumo, gudrumo, netgi lemtingumo bruožų. J. Hašekas į savo personažą įdeda savo gyvenimo aspektų, kaip prekybą vogtais šunimis, laikraščio apie gyvūnus redaktoriaus darbą ir, žinoma, savo patirtį Pasauliniame kare. Iš karo J. Hašekas grįžo silpnos sveikatos, praradęs tikėjimą žmoniškumu ir nerandantis vietos nepriklausomos Čekijos literatūrinėje bendruomenėje. Romanas buvo sumanytas iš trijų dalių: Šveiko nuotykių užnugaryje, fronte ir nelaisvėje. Taip tarsi atliepdamas paties J. Hašeko patirtį, tačiau neaišku kokia dalimi romanas buvo realizuotas ir ar pirminis rašytojo planas, apskritai, nepasikeitė. Istorija nutrūksta kareiviui Šveikui dar nepriartėjus prie fronto.

Turinio ir idėjų santrauka redaguoti

Romano veiksmas pradedamas žinia apie Austrijos – Vengrijos imperijos įpėdinio Pranciškaus Ferdinando žūtį Sarajeve. Šveikas teisingai išpranašavo savo buto šeimininkei apie būsimą karą. Iš tikro, kilus karui, Šveikas pakviečiamas atlikti karinės prievolės, tačiau karo ekspertizės nusiunčiamas kaip simuliantas į karo ligoninę. Čia jis įsigudrina tapti karo kapeliono Kaco pasiuntiniu. Tačiau karo kapelionas Kacas jį pralošė kortomis vyr. leitenantui Lukašui. Šveiko „katino dienos“ užfrontėje baigiasi jam nesėkmingai pavogus šunį iš aukštesnio laipsnio karininko nei Lukašas. Abu, Lukašas ir Šveikas buvo pasiųsti į Rytų frontą. Tolimesnė knygos dalis seka jų kelionę fronto link, patiriant daugybę nuotykių.

Romano struktūra sudaryta tarsi iš dviejų plotmių. Pirmoji, tai Šveiko ir kitų herojų pasakojami įvairūs atsitikimai, anekdotai, istorijos, daugiausia humoristinės. Antroji, tai siužeto įvykiai. Ilgainiui tiek istorijos, tiek siužeto įvykiai, bei tuometinės politinės ir gyvenimo realijos taip susipina, kad realus gyvenimas tampa tarsi vienu dideliu anekdotu iš Šveiko lūpų. Romanas tarsi parodo, kad Pirmasis pasaulinis karas, kainavęs žmonijai milijonus gyvybių ir „prarastąją kartą“ yra vienas didelis anekdotas. Knygoje šaipomasi iš visos kariuomenės struktūros, praeina įvairių, vis satyros sulaukiančių veikėjų: dvasininkų, pirklių, žurnalistų, policijos seklių. Tačiau romanas neapsiriboja vien žlungančios imperijos vaizdu. J. Hašekas knygoje, taip pat, skiria ir karčių žodžių tuomet susikūrusiai nepriklausomai Čekijos respublikai, tarsi suprasdamas, kad tai, ką aprašė iš tikro yra ne vien nebeegzistuojančios Austrijos – Vengrijos realybė.

Šaunusis kareivis Šveikas redaguoti

Šauniojo kareivio Šveiko portretas įėjo į pasaulinės literatūros satyros personažų „aukso fondą“. Kaip su Don Kichotu tampa nebeaišku, ar jo siekiai yra tikri, taip ir su Šveiku tampa nebeaišku, ar jis idiotas kaip pats sakosi (Šveikas turi netgi medicinos ekspertizės popierių, patvirtinantį jo idiotizmą), ar suktas kareivis. Tačiau personažo daugialypiškumas J. Hašekui leidžia parodyti humoristines ar net burleskines gyvenimo puses į jo lūpas įdėti tiek paprastam kaimiečiui, tiek įžvalgiam filosofui pritinkančias mintis. Daugeliu atveju teigiama, kad Šveiko portretu J. Hašekas nupiešė čeko nacionalinį charakterį, tačiau pačioje Čekijoje ši mintis nelabai priimtina dėl J. Hašeko satyros.

Leidimai lietuvių kalba redaguoti

  • Hašekas, Jaroslavas „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“; – Vilnius: Mintis, 1987. – 667 p. 2 -as leid. Vertė: K. Akelis, A. Tiešis;
  • Hašekas, Jaroslavas „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“; – Vilnius: Tyto Alba, 2010. – 718(5) p. 2 -as leid. Vertė: Almis Grybauskas. ISBN 978-9986-16-793-8