Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šantanu (skr. शन्तनुः = IAST: Śantanuḥ) – Mahabharatos veikėjas, Kuru karalius (Hastinapuros valdovas), Bharatų dinastijos narys, minimas ir Rigvedoje. Karaliaus Pratipos sūnus.

Šantanu ir Satjavatė

Mahabharatoje pasakojama istorija, kaip Šantanu, medžiodamas prie Gangos upės išvydęs nuostabią moterį – deivę Gangą. Ši sutiko už jo tekėti su sąlyga, kad karalius neklausiąs jos poelgių priežasčių. Jiedu susilaukė 7 vaikų, kuriuos visus Ganga nuskandino, nenorėdama, kad pusdieviai gimtų žmogaus kūne. Tačiau skandinant aštuntąjį vaiką, Bhišmą, Šantanu nesusilaikė ir sudraudė Gangą. Tada ji karalių paliko.

Vėliau, kai Bhišma jau buvo suaugęs, Šantanu pamatė žvejo dukterį Satjavatę. Tačiau jos tėvas ją sutiko išleisti tik su sąlyga, kad judviejų būsimi vaikai taps sosto paveldėtojais. Dėl to Bhišma turėjo atsisakyti pretenzijų į sostą ir priimti skaistybės įžadą. Šantanu su Satjavate susilaukė dviejų sūnų – Čitrangados ir Vičitravyrjos.