Ščučyno valsčius
Ščučyno valsčius (lenk. Gmina Szczuczyn) – kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Grajevo apskrityje. Centras – Ščučynas. Ribojasi su Biala Piskos, Grabovo, Grajevo, Prostkų ir Vonsošo valsčiais.
| Ščučyno valsčius lenk. Gmina Szczuczyn | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis | Grajevo apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Ščučynas | ||||||
| Gyventojų | 6 717 | ||||||
| Plotas | 115,72 km² | ||||||
| Tankumas | 58 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 2004053 | ||||||
| Pašto kodas | PL 19-230 | ||||||
| Tel. kodas | 86 | ||||||
| Tinklalapis | www.um.szczuczyn.pl/ | ||||||
Istorija redaguoti
Nuo V a. pr. m. e. iki XIII a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Apie XV a. šias vietoves pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. Nuo 1138 m. iki 1526 m. dabartinės valsčiaus žemės priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei, o nuo 1529 m. iki 1569 m. Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1815 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1866 m. Augustavo gubernijai, 1867–1914 m. Lomžos gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. ir 1944 m. valsčius priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Grajevo rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiajam reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Lomžos vaivadijai.
Paviršiaus struktūra redaguoti
Pagal 2002[1] metų duomenis valsčiaus plotas yra 115,72 km², iš kurių:
- ariama žemė: 77 %
- miškai: 16 %
- vandens telkiniai: 7 %
Valsčius sudaro 11,96 % Grajevo apskrities.
Gyventojai redaguoti
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[2]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 6717 | 100 % | 3330 | 49,6 % | 3387 | 50,4 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
58 | 28,8 | 29,3 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1344,92 zlotai.[3]
Administracinis suskirstymas redaguoti
Balceris, Benčkovas, Bžežnas, Bzurai, Chojnovas, Čarnuvekas, Čarnovas, Danovas, Dolengai, Gutkai, Jambžikai, Koneckų Malė, Koneckų Rostroševas, Kurkai, Lipnikas, Mazevas, Mientusevas, Milevas, Nečkovas, Nedžviadna, Nedžviedzkiai, Nove Zacečkai, Obritkai, Pžeškoda, Rakovas, Skajė, Sokolai, Stare Gutai, Ščučinas, Švidrų Avisa, Tarachai, Vulka, Zacečkai, Zaluskai, Zofiuvka.