Ščorsai

Ščòrsai ^[1] (blrs. Шчорсы, rus. Щорсы) – agromiestelis vakarų Baltarusijoje, Gardino srityje, Naugarduko rajone, 24 km į pietryčius nuo Naugarduko, prie Nemuno. Ščorsų apylinkės centras. Yra XVIII a. Chreptavičių dvaro sodyba su biblioteka (rūmai neišlikę), cerkvė.

Ščorsai blrs. Шчорсы, rus. Щорсы
Ščorsų cerkvė

Ščorsai 53°39′00″š. pl. 26°10′30″r. ilg. / 53.650°š. pl. 26.175°r. ilg. / 53.650; 26.175 (Ščorsai)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gardino sritis
Rajonas	Naugarduko rajonas

Gyventojų (2008)	577

Vikiteka	Ščorsai

Istorija redaguoti

Apie 1386 m. Ščorsuose pastatyta stačiatikių cerkvė, kuri po Bresto unijos tapo unitų. 1566 m. kaimas priskirtas Naugarduko pavietui. 1758 m. sena medinė bažnyčia sudegė, jos vietoje 1776 m. kancleris Joachimas Liutauras Chreptavičius pastatydino mūrinę. Tuo pat metu jis pastatydino ir rūmus su parkais bei sodais. 1790 m. jis atleido valstiečius nuo baudžiavos – lažas buvo pakeistas činšu (vienas pirmųjų tokių atvejų Lietuvoje).^[2] Ščorsų rūmuose jis sukaupė vertingą biblioteką su rankraščiais ir žemėlapiais, paveikslų galeriją, archyvą, įkūrė pradinę mokyklą (Belio ir Lankasterio sistemos). Biblioteka naudojosi daug iškilių to meto veikėjų – Joachimas Lelevelis, Juzefas Jaroševičius, Jonas Čečiotas, Adomas Mickevičius, Ignas Danilavičius, Michailas Malinovskis, Martynas Počobutas, Vladislovas Sirokomlė.^[3]

XIX a. buvo kaimas ir dvaras, Naugarduko apskrities Ščorsų valsčiaus centras.^[4] Vėliau Ščorsų reikšmė sumenko, o tarybiniais metais dvaras visiškai sunyko.

Galerija redaguoti

Chreptavičių dvaro liekanos
Palivarko liekanos
Dvaras 1878 m. piešinyje

Šaltiniai redaguoti

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Ščorsai. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 941
↑ Ščorsai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 164
↑ Szczorse. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 859 psl. (lenk.)

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Ščorsai. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 941

[3] Ščorsai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 164

[4] Szczorse. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 859 psl. (lenk.)

[1]

[2]

[3]

[4]