Įsruties apskritis

Įsruties apskritis (vok. Landkreis Insterburg) – 15251818 m. Prūsijos kunigaikštystės (nuo 1736 m. Lietuvos departamento), (Hauptamt Insterburg), 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Centras – Įsrutis. Priklausė Lietuvos provincijai.

Įsruties apskritis
Landkreis Insterburg

1525 – 1945
 

Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Valstybė Prūsijos karalystė
Apygarda Gumbinės apygarda
Administracinis centras Įsrutis
Valsčiai 10 (1818)
Plotas 1 220 km²
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Istorija redaguoti

Apskritis sudaryta 1525 m. susikūrus Prūsijos kunigaikštystei, po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą pertvarkyta. Apskrities plotas iki 1818 m. buvo 5600 km². Apskrityje buvo sukurta didžiausia Mažojoje Lietuvoje vokiečių dvarininkų žemėvalda, nes atkakliose lietuvių kovose su kryžiuočiais apskrities teritorija buvo labai nusiaubta, išliko mažai autochtonų baltų. Tačiau Įsruties apskrities teritorijoje iki 17091711 m. didžiojo maro ir bado, per kurį mirė apie 70 000 žmonių ir po jo sekusios didžiosios Prūsijos kolonizacijos iki 93 % apskrities gyventojų sudarė lietuvininkai, kiti – senbuviai vokiečiai, kolonistai lenkai ir mozūrai XVII a.-XVIII a. apsigyvenę pačioje pietinėje apskrities dalyje. Didelė gyventojų koncentracija lėmė miestų augimą, 1722–1725 m. miesto teises gavo Įsrutis, Geldapė, Gumbinė, Darkiemis, Stalupėnai.

Apskrityje iki 1818 m. buvo 29 valsčiai. 1818 m. Įsruties apskrities teritorijoje sudarytos Darkiemio, Geldapės, Gumbinės, Stalupėnų apskritys. Apskrities plotas sumažėjo iki 1220 km².

1939 m. plotas buvo 1160 km², 174 gyvenvietėse ir 3 valstybiniuose dvaruose gyveno 48 710 žmonių. 1945 m. Įsruties apskrities teritorija atiteko TSRS, joje sudarytas Černiachovsko rajonas.[1] Pietinė dalis atiteko Lenkijai, nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai redaguoti

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, Įsruties apskrityje gyveno:[2]

 
 
Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
71 782 74 577 77 734 84 086 84 744 86 648


Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai Žydai
1890 71 782 541 419
1900 74 577 72 600 962
1910 77 734 74 599 1855
1925 84 086 81 112 1565 357
1933 84 744 82 369 1567 280
1939 86 648 82 440 1979 87

Lietuviai redaguoti

Iš visų Mažosios Lietuvos apskričių Įsruties apskritis buvo labiausiai kolonizuota. 1736 m. duomenimis, iš 791 gyvenvietės 192 gyveno vieni lietuviai (24,3 %), 127 – vieni vokiečiai (16,1 %). Daugiausia vokiečių apgyvendinta Gumbinės, Darkiemio, Geldapės, Stalupėnų valsčiuose. 1736 m. iš valstybinių valstiečių, kurie sudarė daugumą gyventojų, turinčių ūkius, buvo: lietuvių šeimų 3139 (apie 52 %), kolonistų zalcburgiečių – 591, kitų vokiečių – 2303 šeimos, o iš viso atvykėlių buvo 2894 šeimos. Daug lietuvių gyveno vargingai, todėl ir į ūkininkų sąrašus nepateko, lietuvininkai tuo metu dar sudarė 65-70 % apskrities gyventojų.

XIX a. iki 13 padaugėjo evangelikų liuteronų parapijų, jose pamaldos laikytos ir lietuvių kalba, nors iki kolonizacijos bažnyčiose skambėjo vien lietuvių kalba, tik kai kuriose parapijose ir retai pamaldos laikytos vokiečių kalba. XIX a. pabaigoje lietuviškos pamaldos vykdavo jau tik kai kuriose parapijose. Apskrityje veikė Karalienės mokytojų seminarija.

Oficialios statistikos duomenimis, Įsruties apskrityje (be Įsruties miesto) 1825 m. gyveno 33 680 žmonės, iš jų lietuviškai kalbančių šeimynų narių buvo 10 110 (30 %), 1852 m. (su Įsruties miestu) apskrityje gyveno 58 300 žmonių, iš jų 3890 (6,7 %) lietuvių, 1890 m. atitinkamai – 49 555 ir 1375 (2,8 %).[3]

Šaltiniai redaguoti

  1. Algirdas MatulevičiusĮsruties apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 313 psl.
  2. Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2009-05-31 iš Wayback Machine projekto.
  3. A. Matulevičius. Įsruties apskrities XVIII a. pirmosios pusės gyventojų tautinė sudėtis ir žemėnauda. Praeities baruose, Vilnius, 1999 m.

Nuorodos redaguoti