Čiornaja Padina
| Čiornaja Padina Чёрная Падина | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+4) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Saratovo sritis
|
| Rajonas | Jeršovo rajonas |
| Gyventojų | 251 |
Čiornaja Padina (rus. Чёрная Падина, liet. Juodoji dauba), vietos lietuviai vadina Černapadinė – kaimas Rusijoje, Saratovo sritis, Jeršovo rajonas, apie 50 km į pietus nuo Jeršovo, prie Malaja Uzenės upelio, apylinkės ir kolūkio centras.
Istorija redaguoti
Kaimą įkūrė 1863 m. sukilimo dalyvių tremtinių šeimos, iš įvairių Lietuvos vietų (Utena, Užpaliai, Dusetos, mažiau: Baisogala, Švenčionys, Vilkaviškis ir jų apylinkės) etapu atvarytos ir įkurdintos vadinamojoje Kazachų stepėje. Iš pradžių tremtiniai gyveno žeminėse, vėliau iš molingos žemės pasistatė trobesius, miško medžiagą ir geležį pirkdavo iš Pavolgio vokiečių. Didesnioji tremtinių dalis įsikūrė Čiorna Padinoje, iki Pirmojo pasaulinio karo čia buvo daugiau, kaip 100 lietuvių ūkių. Kiti įkurdinti 30 km nuo Čiorna Padinos, Talovkoje (apie 60 ūkių). Netrukus Čiorna Padinos lietuviai už 12 km įkūrė trečią kaimą – Litovką (25 ūkiai).
Derlingos žemės tremtiniams leista imti tiek, kiek sugebės apdirbti, todėl lietuviai čia įkūrė nemažai didelių ūkių, po 80-200 ha, daugelis darbams samdė vietinius rusus. 1870–1938 m. veikė lietuviška mokykla, dab. pagrindinė mokykla. Pirmieji mokytojai Pranciškus Varnas, nuo 1910 m. – Petras Kriščiukaitis, nuo 1915 m. – Ona Baukytė, nuo 1922 m. – Petras Šutas. Po 1917 m. spalio perversmo dalis Čiorna Padinos lietuvių žuvo Rusijos pilietiniame kare. 1920–1921 m. – 1/4 šeimų grįžo į Lietuvą; grįžti ragino iš Lietuvos nuvykusi delegacija. Per 1929–1930 m. prasidėjusią kolektyvizaciją apie 1/3 likusių lietuvių buvo ištremta arba sunaikinta kaip buožės, į jų vietą atkelta rusų ir kitų tautybių žmonių.
XIX a.-XX a. sandūroje pastatyta medinė katalikų bažnyčia, jai JAV lietuviai dovanojo vargonus. Joje kunigavo Valiulis, Jonas Strikas, Jeronimas Skirgaila.1934 m. bažnyčia paversta grūdų sandėliu, apie 1965 m. nugriauta.
1963 m. į Čiorna Padiną atvyko pirmoji lietuvių lingvistinė tautosakinė ekspedicija (Norbertas Vėlius tyrė vietos lietuvių tautosaką, Aloyzas Vidugiris – kalbą). 1988 m., 1989 m., 1990 m., 1991 m., 1994 m. ir 1997 m. vyko Lietuvos mokslo ir kultūros darbuotojų ekspedicijos.[1]
1963 m. kaime gyveno 40 lietuvių šeimų, apie 100 žmonių, 1994 m. buvo 24 lietuvių sodybos.
Žymūs žmonės redaguoti
Čiornaja Padinoje gimė verslininkas Juozas Kazickas.
Literatūra redaguoti
- Gražina Kadžytė. Volgos vanduo „Lietuvių tvenkiny”, Vilnius, 1995 m.
- Vytautas Indrašius „Lietuvybės židiniai Čiornaja Padinoje ir Talovkoje“ (Lietuvos aidas, 2014 03 03)
- Vytautas Indrašius. Išginti į užmarštį, (knyga apie 1863 m. sukilimo tremtinius nuo Dusetų ir Užpalių), Vilnius 2015 m. 430 psl. su iliustracijomis
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aloyzas Vidugiris. Čiornaja Padina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 357 psl.
- ↑ „Kazickų Šeimos vizitas Čiornaja Padina, Saratovo regione Rusijoje“.
- ↑ „Rusų gatvė“. LRT. 2020-03-14.