Manoma, kad istorija nėra visiškai išgalvota. Prieš [[1600]]-uosius metus tiek [[Nyderlandai]], tiek [[Anglija]] stengėsi stiprinti savo pozicijas kolonizacijos sferoje. Olandų žvilgsnis buvo nukreiptas į vadinamas prieskonių salas ([[Borneo]], [[Sumatra]], [[Celebesas|Sulavesis|Celebesas]]). Jei laive, plaukiojančiame ištisus mėnesius jūromis, kildavo epidemijos, pasekmės būdavo liūdnos: dalis komandos mirdavo, kita dalis būdavo per silpna, kad galėtų dirbti laive. Likusi įgulos dalis nebegalėdavo vairuoti, reguliuoti bures. Galų gale laivas tapdavo „vaiduokliu“, skersai ir išilgai plaukiojančiu po jūras pakeltomis burėmis, galimas daiktas ir su lavonais laive. Kadangi tais jūros keliais plaukiodavo dažniausiai olandų laivai, tai gali būti, kad jie tik olandų vėliavą atpažindavo. O žinant, kad liūdnas likimas ne vieną laivą ištiko, gali būti, kad iš to ir kilo „Skrajojantis olandas“.
