Suvalkų sutartis: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Demarkacijos linija]] nustatyta tik iki [[Bastūnai|Bastūnų]], nuo Bastūnų geležinkelio stoties tolimesnis demarkacijos linijos pravedimas turėjo būti sprendžiamas išstūmus Raudonąją armiją. Lenkijai atitekus Varėnos geležinkelio stočiai, Lietuva nebegalėjo atsiųsti greito pastiprinimo į Vilnių iš Suvalkų fronto. Tiesioginiu J. Pilsudskio nurodymu [[spalio 9 d.]], karinį išsilavinimą gavęs carinės Rusijos armijoje [[Liucjanas Želigovskis]] su lenkų karių rinktine, imitavęs [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] gyventojų maištą, apėjęs demarkacinę liniją, nesunkiai užėmė Vilnių, kur tebuvo 3 Lietuvos kariuomenės batalijonai. Jauna Lietuvos valstybė tarp abiejų sutarčių pasirašymo 'de facto' nesugebėjo įsitvirtinti Vilniaus krašte, tačiau sustabdė Želigovskio „maištininkų“ veržimąsi į Lietuvą, Lietuvos kariuomenei laimėjus kautynes prie Giedraičių ir Širvintų. Tolesnius karo veiksmus sustabdė Tautų Sąjunga, įtikinusi, kad konfliktą reikia spręsti derybomis. Jos tačiau Vilniaus problemos neišsprendė.

 

[[Category:Taikos sutartys]]