Baltijos Antantė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Baltijos Antantės kūrimas pergyveno du etapus: [[XX amžiaus 3-as dešimtmetis|XX a. 3 dešimtmetyje]] ir [[XX amžiaus 4-as dešimtmetis|XX a. 4 dešimtmetyje]]. [[1918]]-[[1926]] m. pagrindinis tikslas kuriant Baltijos Antantę buvo apsauga nuo Tarybų Rusijos, vėliau [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] (populiariai, tiesiog [[bolševikai|bolševikinės]]) grėsmės. Svarstyti du pagrindiniai Baltijos Antantės variantai: didžioji Baltijos Antantė ([[Suomija]], [[Estija]], [[Latvija]], [[Lietuva]], [[Lenkija]]) ir mažoji Baltijos Antantė ([[Estija]], [[Latvija]], [[Lietuva]]). Didžiosios Baltijos Antantės nepavyko sukurti dėl Lenkijos-Lietuvos konflikto dėl [[Vilniaus kraštas|Vilniaus]], o mažąja Baltijos Antante XX a. 3 deš. Latvija ir Estija buvo nepakankamai suinteresuotos. [[1926]] m. įvykusio perversmo Lietuvoje dėka Lietuvos užsienio politikos vadžias perėmęs [[Augustinas Voldemaras]] apskritai vertino Baltijos Antantės kūrimo planus kaip romantiškus. Be to, kelią Baltijos Antantės kūrimui užkirto ir 1926 m. rugsėjo 28 d. pasirašyta Lietuvos ir Tarybų Sąjungos nepuolimo sutartis. 1933-1934 m. Baltijos Antantės kūrimo idėjos vėl atgimė, bet jų motyvas jau buvo kitas: augančio [[Vokietija|Vokietijos]] revanšizmo grėsmė. [[1934]] m. [[rugsėjo 12]] d. [[Ženeva|Ženevoje]] buvo pasirašyta „Lietuvos, Estijos ir Latvijos santarvės ir bendradarbiavimo sutartis“. Jos pirmuoju straipsniu numatyta tartis visais užsienio politikos bendros svarbos klausimais ir teikti viena kitai politinę ir diplomatinę pagalbą tarptautiniuose santykiuose. Trečiajame straipsnyje buvo pripažintas specifinių problemų, kuriems netaikomi pirmojo straipsnio įsipareigojimai, egzistavimas. T.y., Latvija ir Estija neįsipareigojo Lietuvai teikti nei politinės, nei diplomatinės pagalbos Vilniaus ir [[Klaipėdos klausimas|Klaipėdos klausimais]].

 

 

[[en:Baltic Entente]]