Žirgas (šachmatai): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Escarbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: co:Cavaddu (Scacchi)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Žirgas''' – [[šachmatai|šachmatų]] figūra. Kiekvienas [[žaidėjas]] žaidimą pradeda turėdamas 2 figūras.
Algebriniu žymėjimu baltųjų žirgų pradinė pozicija '''b1''' ir '''g1''', juodųjų – '''b8''' ir '''g8'''.
 
Žirgas juda neįprasčiausiai iš visų šachmatų figūrų – L raidės forma – du laukelius horizontaliai arba vertikaliai ir vieną statmenai judėjimo krypčiai. Žirgas kerta tik paskutiniame ėjimo laukelyje. Jis gali peršokti figūras, todėl dažnai naudojamas pradedant žaidimą.
 
Žirgo vertė beveik prilygsta [[rikis (šachmatai)|rikio]] vertei. Žirgas ypač naudingas žaidimo pradžioje. Žaidimo pabaigoje, jei viena pusė turi tik [[karalius (šachmatai)|karalių]] ir žirgą, o kita – tik karalių, yra [[lygiosios]], kadangi [[matas (šachmatai)|matas]] neįmanomas.
 
Įdomi figūros savybė, kad iš balto laukelio žirgas visuomet šoka į juodą ir atvirkščiai, iš juodo – į baltą.
 
Leonhard'as Euler'is, šveicarų matematikas, suformulavo žirgo galvosūkį:<br>
Ar įmanoma tuščią šachmatų lentą žirgu apeiti taip, kad žirgas kiekviename laukelyje pabuvotų tik vieną kartą?
 
Kitas žinomas uždavinys – išdėlioti minimalų žirgų skaičių taip, kad jie gintų kiekvieną likusį šachmatų lentos laukelį.
{{ŠachmatųLentaMaža|=
| tright
eilutė 16 ⟶ 29:
| Žirgo ėjimai
}}
 
 
{{ŠachmatųLentaMaža|=
eilutė 35 ⟶ 49:
}}
 
'''Žirgas''' – [[šachmatai|šachmatų]] figūra. Kiekvienas [[žaidėjas]] žaidimą pradeda turėdamas 2 figūras.
Algebriniu žymėjimu baltųjų žirgų pradinė pozicija '''b1''' ir '''g1''', juodųjų – '''b8''' ir '''g8'''.
 
Žirgas juda neįprasčiausiai iš visų šachmatų figūrų – L raidės forma – du laukelius horizontaliai arba vertikaliai ir vieną statmenai judėjimo krypčiai. Žirgas kerta tik paskutiniame ėjimo laukelyje. Jis gali peršokti figūras, todėl dažnai naudojamas pradedant žaidimą.
 
Žirgo vertė beveik prilygsta [[rikis (šachmatai)|rikio]] vertei. Žirgas ypač naudingas žaidimo pradžioje. Žaidimo pabaigoje, jei viena pusė turi tik [[karalius (šachmatai)|karalių]] ir žirgą, o kita – tik karalių, yra [[lygiosios]], kadangi [[matas (šachmatai)|matas]] neįmanomas.
 
Įdomi figūros savybė, kad iš balto laukelio žirgas visuomet šoka į juodą ir atvirkščiai, iš juodo – į baltą.
 
Leonhard'as Euler'is, šveicarų matematikas, suformulavo žirgo galvosūkį:<br>
Ar įmanoma tuščią šachmatų lentą žirgu apeiti taip, kad žirgas kiekviename laukelyje pabuvotų tik vieną kartą?
 
Kitas žinomas uždavinys – išdėlioti minimalų žirgų skaičių taip, kad jie gintų kiekvieną likusį šachmatų lentos laukelį.
{{Figuros}}
==Nuorodos==