Ateitis (žurnalas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Lietuva pirmuoju analizuojamu laikotarpiu buvo okupuota carinės Rusijos, antruoju laikotarpiu – Sovietų Sąjungos. Pačioje žurnalo leidimo pradžioje (1911 – 1913 metais) Lietuva siekė politinės autonomijos. Plečiantis lietuviškai spaudai, kultūra ėmė įgauti autonominę reikšmę. Vėliau prasidėjo inteligentijos trėmimai dėl kurių didelė dalis lietuvių šviesuomenės pasitraukė į vakarus. Iš pradžių – į Vokietiją (DP stovyklos), vėliau išsibarstė po visą pasaulį – JAV, Kanadą, Australiją ir kitur. Tad žurnalas „Ateitis“ iš pradžių buvo pradėtas leisti Čikagoje, po to – Brukline. Žurnalo leidėjai visomis išgalėmis stengėsi, kad emigravę lietuviai nenutautėtų, nepamirštų lietuviškų papročių bei tradicijų, kuo dažniau kalbėtų ir skaitytų gimtąją kalba. Ateitininkai ragino lietuvius kovoti už Lietuvos laisvę, žadino tautinę savimonę, skatino krikščionišką tikėjimą, kuris stiprina dvasią, neleisdamas užmiršti dviejų, tuo laikotarpiu pagrindinių, lietuviui keliamų klausimų: „Kuo aš turiu būti?“ ir „Ką aš turiu daryti?“. 1997 metais Ateitininkų federacijos (AF) centras persikelia iš Čikagos į Lietuvą. Taigi 9-taisiais Nepriklausomybės metais atsiranda pagrindas atgimti Lietuvoje ir žurnalui ,,Ateitis“. Nuo 2001 06 žurnalo atgaivinti žurnalo leidimą sutiko Emilija Pundziūtė. Ji subūrė jaunų žmonių kolektyvą. Nuo 2002 10 žurnalo „Ateitis“ redaktorės pareigos buvo perduotos Ievai Elzbutaitei.

 

 

Žurnalas „Ateitis” – krikščioniškos pakraipos žurnalas Lietuvoje, prisidedantis prie ateitininkų ideologijos skleidimo. Žurnalas skelbiasi atliekąs misiją, siekiančią ugdyti dorą, intelektualų, kūrybiškai mąstantį žmogų (jaunimą), puoselėjantį krikščioniškąsias vertybes.

dėmesys skaitytojui;

laikomasi žurnalistikos etikos (akcentuojama aiški straipsnių, fotografijų, piešinių autorystė, nesikišama į privačius interesus ir kt.).