Rekrutų prievolė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Rekrūtų prievolė''' (angl[[Prancūzų kalba|pr.]] ''recruitmentrecrue'' - personalo rinkimasnaujokas) – [[prievolė]] atlikti karinę tarnybą.

Carinės Rusijos kariuomenėje reikėjo tarnauti 25 metus, nuo [[1834]] m. tarnybos laikas buvo sutrumpintas iki 20, nuo [[1855]] m.- iki 12 m. [[1874]] m. rekrutųrekrūtų prievolė buvo pakeista visuotine karine prievole. Rekrūtai buvo renkami iš valstiečių kasmet lapkričio mėnesį, įprasta tvarka po 5-7 žmones nuo 1000 revizinių sielų. Karo ar nepaprastosiomis sąlygomis rekrutųrekrūtų buvo imama daugiau.

[[1846]]-[[1855]] m. iš [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] rekrutaisrekrūtais buvo paimta daugiau kaip 23 000 vyrų. Kurį vyrą atiduoti į rekrūtus galutinai nuspręsdavo dvarininkas. Nuo [[1847]] m visi rekrūtinio amžiaus vyrai turėjo traukti burtus. Pirmiau traukdavo iš tų šeimų, kuriose būdavo 3 ar daugiau vyrų, paskiausiai iš tų, kur šeimoje buvo tik vienas vyras. Surinkus pakankamą skaičių rekrūtų pirmu ar antru traukimu, trečiąkart, t.y., iš šeimų su vienu vyru, burtų netraukdavo. Dažnai atrinktieji į rekrūtus slapstėsi, juos reikėjo gaudyti.

Rekrūtų prievolė apskritai buvo viena iš sunkiausių prievolių, padidinusi valstiečių priespaudą po LDK žemių įjungimo į Rusiją ir tuotaip pačiupat skatinusi išsivadavimo kovas, Lietuvos valstiečių dalyvavimą sukilimuose.