Kalavijuočių ordinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

27 baitai pašalinti ,  prieš 13 metų
S
kat
S (Atmestas Rencas pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Iulius keitimas))
S (kat)
[[Vaizdas:LivonianShield.svg|thumb|120px110px|Kalavijuočių ordino kryžius]]
[[Image:Kalavijuociai.JPG|thumb|120px110px|Kalavijuočių ordino antspaudas]]
 
'''Kalavijuočių ordinas''' buvo įkurtas [[1202]] m. [[Ryga|Rygoje]] vokiečių [[vyskupas|vyskupo]] Alberto (m. [[1229]]) iniciatyva. Ordino tikslas buvo ginklu skinti kelią [[krikščionybė|krikščionybei]] etninėse šiaurės [[baltai|baltų]] ir finų (lyvių, [[estijos istorija|estų]]) žemėse, nes ankstesnės taikios misijos ten baigėsi nesėkme. Pavadinimas kilęs nuo raudono kalavijo simbolio, žymėto ant balto riterių apsiausto. Oficialiai vadinosi ''Kristaus kariuomenės broliais'' ([[lotynų kalba|lot.]] ''Fratres militiae Christi''). Juridiškai Ordinas buvo vyskupo vasalas.
Kalavijuočių ordinas padėjo pavergti lyvius ([[1207]]), šiaurės sėlius ([[1208]]), latgalius (iki [[1230]]) ir pietų bei centrinius estus ([[1217]]). [[1231]] m. Ordinui pavyko įsigalėti Šiaurės ir Vidurio [[Kuršas|Kurše]]. Su [[Danijos istorija|danais]] ginčijosi dėl teisių į Šiaurės Estiją. Puldinėjo [[Lietuva|Lietuvą]], iš pradžių pasitelkęs į sąjungininkus žiemgalius ([[1205]], [[1208]]). Tačiau vėliau, Ordinui įsigalėjus Rytų [[Žiemgala|Žiemgaloje]], prasidėjo jo kovos su žiemgaliais. Karas su lietuviais ir žemaičiais baigėsi pralaimėjimu kryžiaus žygyje į Lietuvą ([[Saulės mūšis]], [[1236]]), po kurio Ordinas nebeatsigavo ir nustojo egzistavęs kaip savarankiška organizacija. [[1237]] m. susijungė su [[Teutonų ordinas|Kryžiuočių ordinu]] ir tapo jo šaka (žr. [[Livonijos ordinas]]).
 
[[Category:Viduramžiai]]
[[Kategorija:Vokiečių ordinas]]
 
 
[[ca:Germans Livonians de l'Espasa]]