Gotthard von Kettler: Skirtumas tarp puslapio versijų

24 pridėti baitai ,  prieš 13 metų
S
nėra keitimo aprašymo
S
== Biografija ==
 
[[Kunigaikštis]], kilęs iš senos [[Vestfalija|Vestfalijos]] giminės, <ref> Schwennicke, Ditleff. Europäische Stammtafeln zur Geschichte der Europäischen Staaten (Neue Folge), Band VIII, Tafel 91 (Die Ketteler).</ref>. Tėvas kunigaikštis Gotardas Ketleris iš Melricho (''Gotthard Kettler zu Melrich'', valdė [[1527]]–[[1556]] m.), motina Sofija fon Neselrodė (''Sofie von Nesselrode''). Brolis – Vilhelmas Ketleris (''Wilhelm Kettler'') [[1553]] m. buvo [[Miunsteris|Miunsterio]] [[vyskupas]].
 
Žmona [[Meklenburgas|Meklenburgo]] kunigaikštytė Ana (''Anna von Mecklenburg-Güstrow'', [[1533]] m. – [[1602]] m. [[liepos 4]] d.), Meklenburgo kunigaikščio Alberto Stipriojo ir [[Brandenburgas|Brandenburgo]] kunigaikštytės Anos duktė. Su ja turėjo 7 vaikus.
 
Sūnus [[Frydrichas fon Ketleris]] ([[1569]]-[[1642]] m.), [[1587]]–[[1595]] ir [[1618]]–1642 m. Kuršo ir [[Žiemgala|Žiemgalos]] hercogas, 1595–1618 m. Žiemgalos [[hercogas]]. Sūnus [[Vilhelmas fon Ketleris]] ([[1574]]-[[1640]] m.), 1595–[[1616]] m. Kuršo hercogas. Duktė Ana Ketler ([[1567]]–[[1617]] m.), [[Lietuvos didysis maršalka|Lietuvos didžiojo maršalkos]] [[Albertas Radvila|Alberto Radvilos]] žmona. Duktė Elžbieta Ketler ištekėjo už [[Ciešinas|Tešeno]] hercogo Adomo Vencelio (''Adam Wenzel von Teschen'').
 
== Veikla ==
[[1537]] m. įstojo į Livonijos ordiną, nuo [[1554]] m. [[Daugpilis|Diunaburgo]] kontūras[[komtūras]], nuo [[1557]] m. [[Viljandis|Felino]] komtūras. [[1558]] m. prasidėjus [[Livonijos karas|Livonijos karui]], tapo didžiojo magistro [[Johanas Vilhelmas Fiurstenbergas|Johano Fiurstenbergo]] vyskupu koadjuktoriumi, o [[1559]] m. didžiajam magistrui Johanui Fiurstenbergui patekus į [[Rusija|Rusijos]] caro [[Ivanas IV|Ivano Rūsčiojo]] nelaisvę, išrinktas Livonijos ordino magistru.
 
Nematydamas galimybės savo jėgomis pasipriešinti Rusijos ir [[Švedija|Švedijos]] invazijai, susitarė su [[Lietuvos didysis etmonas|Lietuvos didžiuoju etmonu]] [[Mikalojus Radvila Rudasis|Mikalojumi Radvila Ruduoju]] ir [[Lietuvos didysis kancleris| Lietuvos didžiuoju kancleriu]] [[Mikalojus Radvila Juodasis|Mikalojumi Radvila Juoduoju]] dėl paramos ir [[1561]] m. [[lapkričio 28]] d. [[Vilnius|Vilniuje]] sudarė sutartį, pagal kurią Livonijos dalyje buvo įkurta [[Kuršo hercogystė]], tapusi Abiejų Tautų Respublikos vasale. Rytinėje Livonijos dalyje buvo sudaryta buferinė Abiejų Tautų Respublikos vaivadija [[Infliantai]]. [[1562]] m. [[kovo 5]] d. su [[Žygimantas Augustas|Žygimantu Augustu]] sudarė sutartį dėl Kuršo leno valdymo, kurią, nesant karaliaus, pasirašė Mikalojus Radvila Juodasis. 1561-[[1565]] m. buvo ir Infliantų gubernatoriumi. [[1568]] m. hercogystės sostinę iš [[Kuldyga|Kuldygos]] perkėlė į [[Mintauja|Mintaują]]. [[1575]] m. kaip karaliaus leno valdytojas dalyvavo kare su [[Maskva]].
[[1537]] m. įstojo į Livonijos ordiną, nuo [[1554]] m. [[Daugpilis|Diunaburgo]] kontūras, nuo [[1557]] m. [[Viljandis|Felino]] komtūras. [[1558]] m. prasidėjus [[Livonijos karas|Livonijos karui]], tapo didžiojo magistro [[Johanas Vilhelmas Fiurstenbergas|Johano Fiurstenbergo]] vyskupu koadjuktoriumi, o [[1559]] m. didžiajam magistrui Johanui Fiurstenbergui patekus į [[Rusija|Rusijos]] caro [[Ivanas IV|Ivano Rūsčiojo]] nelaisvę, išrinktas Livonijos ordino magistru.
 
Nematydamas galimybės savo jėgomis pasipriešinti Rusijos ir [[Švedija|Švedijos]] invazijai, susitarė su [[Lietuvos didysis etmonas|Lietuvos didžiuoju etmonu]] [[Mikalojus Radvila Rudasis|Mikalojumi Radvila Ruduoju]] ir [[Lietuvos didysis kancleris| Lietuvos didžiuoju kancleriu]] [[Mikalojus Radvila Juodasis|Mikalojumi Radvila Juoduoju]] dėl paramos ir [[1561]] m. [[lapkričio 28]] d. [[Vilnius|Vilniuje]] sudarė sutartį, pagal kurią Livonijos dalyje buvo įkurta [[Kuršo hercogystė]], tapusi Abiejų Tautų Respublikos vasale. Rytinėje Livonijos dalyje buvo sudaryta buferinė Abiejų Tautų Respublikos vaivadija [[Infliantai]]. [[1562]] m. [[kovo 5]] d. su [[Žygimantas Augustas|Žygimantu Augustu]] sudarė sutartį dėl Kuršo leno valdymo, kurią, nesant karaliaus, pasirašė Mikalojus Radvila Juodasis. 1561-[[1565]] m. buvo ir Infliantų gubernatoriumi. [[1568]] m. hercogystės sostinę iš [[Kuldyga|Kuldygos]] perkėlė į Mintaują. [[1575]] m. kaip karaliaus leno valdytojas dalyvavo kare su [[Maskva]].
 
Perėjęs į [[liuteronai|liuteronų]] tikėjimą, [[1566]] m. [[vasario 24]] d. nutraukė [[celibatas|celibatą]] ir vedė.
34 231

pakeitimas