Alergenas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: Tai bet kuri aplinkos medžiaga, veikianti žmogų buityje, darbe ir gamtoje. Jie gali būti skirtingi įvairiems žmonėms, patekimo į organizmą keliai taip pat skirtingi - su ma...
 
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 7:
*maisto (pienas, kiaušinis, žuvis, šokoladas, citrusai. riešutai ir kiti produktai), žiedadulkiniai (žolių, javų, medžių, gėlių ir kiti),
*bakteriniai, grybeliniai, vaistiniai, vabzdžių nuodų, cheminiai ir kiti.
 
Jų yra kosmetikos, buitinės chemijos priemonėse (skalbimo priemonės, losjonai, dažai, klijai, lakai, aerozoliai) ir kituose gaminiuose (dezinfekcinės, sintetinės vidaus apdailos medžiagos, baldai, plastmasės, formaldehidinės ir epoksidinės dervos bei akrilatai, žaislai, drabužiai, maisto priedai, pesticidai). Alergenais gali tapti ir organizme susidariusios arba su jo baltymais susijungusios medžiagos, tapusios jau svetimomis.
 
 
== Alergenai pagal metų laikus ==
 
Būtina stebėti savo savijautą. Jeigu alerginė būsena paūmėja rudenį, o vasarą pagerėja, alergenai slypi namie (epiderminiai, buitiniai, grybeliniai alergenai)
Jei savijauta vasarą suprastėja, alergenai yra lauke (žiedadulkės, kai kurie grybeliai).
 
 
== Kryžminės alerginės reakcijos ==
 
*į karvės pleiskanas, plaukus ir į jos pieną, jautienos mėsą,
*į arklio pleiskanas, plaukus ir į kumelės pieną, arklienos mėsą, serumą nuo stabligės,
*į kitų gyvulių pleiskanas, plaukus ir j jų pieną, mėsą.
 
Jei žmogus alergiškas pagalvės pūkams, namų, bibliotekos dulkėms, gali būti alergija ir erkutėms bei grybeliams. Jei alergiškas ožkos, avies vilnai ar triušio kailiui, gali būti alergija ir drabužiams ar kilimams iš šios vilnos. Jei alergiškas žuviai, gali būti alergija ir kosmetikai (žuvies žvynų milteliai "šešėliuose" akims). Alergenu gali tapti ir sausas žuvų maistas (dafnijos).
 
 
== Alergenų susidarymas ==
 
Normalus organizmas atskiria bet kurią svetimą genetinę informaciją, svetimas medžiagas nuo savų. Taip jis užsitikrina specifinį atsparumą ligoms – imunitetą (lot. "immunitas" reiškia laisvumą nuo ko nors nuo duoklės, mokesčių, ir tik vėliau pradėtas vartoti ' reikšme "laisvumas nuo ligų" - atsparumas joms). Šį darbą atlieka imuninė sistema, išsibarsčiusi visame kūne: čiobrialiaukė, kaulų čiulpai, blužnis, limfmazgiai, tonzilės, adenoidai, apendiksas ir kiti limfiniai dariniai. Jau pirmąkart susidūrusi su svetima medžiaga, ji "įsimena" ją, išmoksta atpažinti ir reaguoti į ją. Todėl alergiškas žmogus reaguoja, susidūręs su konkrečiu alergenu, kurį "įsimena" jo imuninė sistema. Normaliame organizme prieš svetimas medžiagas pradeda gamintis antikūnai - baltymai, vadinami imunoglobulinais. Jie padeda apsiginti nuo infekcijos ir kitų ligų. Tai normalus imuninis atsakas.
Alergiškiems žmonėms gaminasi ypač daug visai kitokių antikūnų net įprastinės aplinkos medžiagoms. Tai E klasės imunoglobulinai (IgE). Tokių žmonių organizmas nebesugeba kontroliuoti savo imuninio atsako ir pernelyg smarkiai reaguoja, net jei jam negresia joks pavojus. Toks iškreiptas imuninis atsakas ir vadinamas alerginiu, kadangi pažeidžiami paties organizmo audiniai.
Pirmąkart patekę į organizmą alergenai dar nesukelia ligos, bet jį įjautrina (alergizuoja), t.y. sukelia specifinių IgE gamybą prieš konkretų alergeną. Per 1-2 savaites po pirmo kontakto su alergenu pasigamina daug IgE, kurie cirkuliuoja kraujyje, o dalis nusėda audiniuose. Toks įjautrintas organizmas "įsimena" alergeną, o po antro bei kartotinių kontaktų su juo - atpažįsta ir reaguoja. Pasigaminę specifiniai IgE greitai susijungia su atpažintu alergenu, iš ląstelių išlaisvindami daugybę biologiškai aktyvių medžiagų. Jos ir sukelia alergijos požymius, kurie gali atsirasti net po kelių ar 15-20 minučių. Nutraukus kontaktą su alergenu, IgE pasišalina iš organizmo ne anksčiau kaip po 1 mėnesio. Įvairių žmonių įsijautrinimo trukmė labai įvairi - nuo kelių dienų iki kelių metų.