Bulvarinė spauda: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Bulvarinė spauda''' (pranc. ''boulevard'' – [[bulvaras]], gatvės dalis) – tai periodiniai ir neperiodiniai leidiniai, skiriami nereikliems, neišlavinto skonio skaitytojams. Dar vadinama ''[[geltonoji spauda|geltonąja spauda]]''. Priklauso vadinamųjų [[pramoginių ledinių]] grupei. Nuo nebulvarinių leidinių skiriasi tematika ir pateikimo forma: didelės ryškios antraštės[[antraštė]]s, išryškintos frazės ar pastraipos, įspūdingos, ne visada estetiškos [[iliustracijos]] ir [[reklama]].

Temos labai įvairios: nuo politinių, kultūrinių įvykių, dažniausiai pateikiamų sensacingai ir subjektyviai, iki žymesnių žmonių gyvenimo smulkmenų, meilės nuotykių, mistinių reiškinių, [[astrologija|astrologų]] pranašavimų, [[paskalos|paskalų]] ir kt.; populiariausios temos – [[katastrofa|katastrofos]], kriminaliniai nusikaltimai, [[skandalas|skandalai]], įvairios [[afera|aferos]]. Daugiausia skelbia intriguojančius, sensacinio pobūdžio rašinius, pasakojimus apie nusikaltėlių nuotykius, skandalingas aferas, spausdinantys asmeninio gyvenimo smulkmenas, intymių santykių aprašymus.

Pavadinimas atsirado XIX a. viduryje [[Prancūzijoje]], kai [[Paryžiaus]] bulvaruose imta pardavinėti satyrinį savaitraštį „[[„LeLe Figaro"]]“ (1826 m.), laikraštį "Le„Le Matin"Matin“ ir kt. XIX a. pabaigoje gausėjant leidėjų, didėjant konkurencijai[[konkurencija]]i, Vokietijoje, Prancūzijoje, D. Britanijoje, kitose Europos valstybėse ir JAV daugėjo leidinių, kurių savininkai dėl pelno ėmė nepaisyti [[dorovės]] ir [[etikos]] nuostatų. XX a. ypač padaugėjo komercinių periodinių leidinių, didėjo jų [[tiražai]], kartu ir pajamos, gaunamos iš [[reklama|reklamos]]. Dalies leidėjų ir žurnalistų profesinė veikla ne visada atitinka žurnalistinės etikos kodeksą. Atsirado tam tikra fotografijųfotografų kategorija, paparacai, persekiojantys garsenybes, kad slapta nufotografuotų ar kitu būdu surinktų informaciją ir parduotų periodinei spaudai.

Pirmuoju lietuvišku bulvariniu laikraščiu laikytinas [[savaitraštis]] „Saulė“, kurį 1888 m. Mahanoi Sityje (JAV) įsteigė ir redagavo D. Bačkauskas. Lietuvoje tokio pobūdžio periodiniai leidiniai pasirodė XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje. Vienas iš pirmųjų – 1928 m. kovą [[Kaunas|Kaune]] pradėjęs eiti iliustruotas savaitraštis „Sekmadienis“, kurį įsteigė ir redagavo V. Kemežys. Tais pačiais metais bulvarinio pobūdžio leidinys atsirado ir [[Šiauliai|Šiauliuose]] – informacinis iliustruotas savaitraštis „Momentas“, redaguojamas B. Buišo; jis vėliau vadinosi „Įdomus mūsų momentas“ ir ėjo iki 1940 m. 1930 m. Kaune pradėjo eiti bulvarinio pobūdžio dienraštis „Tempo“, 1931 m. – žurnalas „Aš ir jūs“ bei „Aistros“, 1932 m. – savaitraštis „Lapas“ ir žurnalas „Laikas“, 1933 m. – dienraštis „Dešimt centų“, leistas iki 1940 m. Ketvirtajame dešimtmetyje beveik kasmet Kaune pasirodydavo bent vienas naujas bulvarinio pobūdžio leidinys, tačiau daugelis jų tuoj pat ir sustodavo. Kiek ilgėliau ėjo savaitraščiai „Šventadienis“, „Iliustruotas pasaulis“, „Vėliava“, dienraščiai „Telegramos“, „Laikas“.

Po 1940 m. bulvarinių laikraščių ir žurnalų Lietuvoje nebuvo. Apie 1990 m., laisvėjant spaudai, silpnėjant cenzūrai[[cenzūra]]i ir paskui ją visiškai panaikinus, įvairiuose Lietuvos miestuose pradėjo eiti ir bulvarinio pobūdžio leidiniai. 1989 m. Šiauliuose pasirodė laikraštis „Nelabai įdomus mūsų momentas“, Vilniuje – savaitraštis „Žvilgsnis“, Kaune 1990 m. – laikraštis „Sekmadienis“, kaip atkurtas 1928 – 40 ėjęs savaitraštis, bei laikraštis „Europa“, leidęs daugybę bulvarinio ir erotinio pobūdžio priedų, kurių daugelis po 1991 m. tapo savarankiškais laikraščiais: „Dvidešimt kapeikų“, „Dvidešimt centų“, „Pro rakto skylutę“, „Vakaro skaitiniai“, „Klubas Liberalia“ ir kt. Vėliau Vilniuje, Kaune, bei [[Panevėžys|Panevėžyje]] pradėti leisti beulvariniobulvarinio bei erotinio pobūdžio periodiniai leidiniai „Dantis už dantį“, „Jonukas, Onutė“, „Kolibris“, „Vėl Jonis“, „Emanuela“, „Saldainiukas savaitgaliui“, „Anapus: siaubas ir kiti malonumai“, Kruvinoji„Kruvinoji Merry“, „Neliūdėk“, „Privatus seklys“, „Naglis“. Nemažai bulvarinio pobūdžio laikraščių po kurio laiko sustojo arba juos pakeitė kiti. Dabar Lietuvoje eina „L.T“ ir „Vakaro žinios“.